Ekspertai bando iššifruoti paslaptingais rašmenimis paženklintą Burtono rutulį - atradėjas galvojo, kad tai nežemiškos kilmės akmuo

Seras Richardas Francis Burtonas garsėjo daugelyje sričių – kaip geografas, vertėjas, rašytojas, kareivis, kartografas, šnipas, poetas, fechtuotojas ir diplomatas – bet labiausiai buvo žinomas kaip Azijos, Afrikos ir abiejų Amerikų tyrinėtojas.

Pasak Mary Lovell knygos „A Rage to Live“, jis buvo sukaupęs unikalių kultūrologinių ir lingvistinių žinių – iš viso jis kalbėjo 29 Europos, Azijos ir Afrikos kalbomis, o į anglų kalbą išvertė tiek „Tūkstantį ir vieną naktį“, tiek „Kama Sutrą“.

Keistasis Burtono rutulys

Viktorijos ir Alberto bei Londono Gamtos istorijos muziejaus darbuotojai dabar tyrinėja ypač neįprastą artefaktą, kažkada priklausiusį R. F. Burtonui. Pasak laikraščio „Independent“, kai britas aptiko akmenį, jis paskelbė radinį „meteoritu“, ir su tokia klasifikacija jis buvo ir parduotas po tyrinėtojo mirties. Dabar, po 120 metų nuo akmens suradimo, Londono Gamtos istorijos muziejus patvirtino, kad tai iš tiesų yra „žemiškas, ir tikėtina, kvarcinis objektas“.

Viktorijos ir Alberto muziejaus specialistai identifikavo ir rašmenis, kurie matyti ant objekto paviršiaus – pasak jų, tai kufijų šriftas, naudotas monetose, kapų akmenyse ir ant pastatų. Raštas buvo pavadintas pagal Kufos (arba El Kufos) miestą centriniame Irake, ir yra viena seniausių kaligrafinių arabiško rašto formų. Kadangi pirmosios Korano kopijos buvo parašytos kufijų šriftu, Ričmondo meno galerijos kolekcijos kuratorius Markas De Novellis sero Burtono akmenį datuoja VII-XII a.

Akmuo su įrašu sutampa su kitu talismanu, šiuo metu saugomu Viktorijos ir Alberto muziejuje, ir M. De Novellis mano, kad radinys – „greičiausiai talismanas, dėvėtas Viduriniuosiuose Rytuose viduramžiais“.

„Turiu nuojautą, kad kai iššifruosime ir išversime, paaiškės, kad įrašas kalba apie mistinius ar dvasinius dalykus“, – sako kuratorius. Bet siekiant pagreitinti iššifravimą, galerija prašo ir visuomenės pagalbos.

Maskuotės dalis?

1853 m. seras Burtonas, persirengęs musulmonu atliko garsųjį žygį į Meką ir aplankė Kaabą – didžiąją Mekos mečetę Saudo Arabijoje – ir akies krašteliu pamatė Juodąjį Akmenį. Juodasis akmuo – tai uola, dažnai apibūdinama kaip meteoritas, esantis Kaabos mečetės rytiniame kampe. Pasak tradicijų, tai buvo ženklas Adomui ir Ievai, kur jie turi pastatyti altorių, ir manoma, kad akmenį į Kaabos sieną 605-aisiais metais įmūrijo pranašas Mahometas – prieš penkerius metus iki pirmojo patirto apsireiškimo.

„Ženklais išraižytas akmuo galėjo būti dalis jo asmenybės ir kostiumo – kaip kažkas, ką jis nešiojo ant kaklo“, – mano M. De Novellis. Pasak „World News“ straipsnio, šį akmenį „meteoritu“ pirmasis pavadino ne pats Burtonas, o Ernstas Florensas Chladni, ir britas užsinorėjo jį įsigyti, o „idėja, kad tai yra meteoritas, užvaldė jo vaizduotę“.

M. De Novellis taip pat sako, kad buvo žinoma, jog seras Richardas Francis Burtonas mėgdavo mitologizuoti ir mistifikuoti dalykus, ir „atidžiai kurti iš savęs drąsaus, rizikuojančio lingvisto ir antropologo personažą“. Pasak galerijos kuratoriaus, britas norėjo būti legenda.

Parengta pagal „Ancient Origins“