Biseksualas, vegetaras ir slaptas žydų gerbėjas? Kokius slaptus duomenis CŽV iškapstė iš Adolfo Hitlerio biografijos ir kaip jie skyrėsi nuo viešo diktatoriaus įvaizdžio

JAV Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) išslaptino 1943 m. pranešimą apie nacistinės Vokietijos lyderio A. Hitlerio pomėgius. Jame teigiama, kad A. Hitleris buvo biseksualas, taip pat turėjo sadomazochistinių polinkių.

70 puslapių pranešimą parengė antropologas Henry Fieldas remdamasis fiurerio kalbų analize ir jo elgesiu viešumoje, taip pat artimo A. Hitlerio draugo Ernsto Franzo Sedgwicko Hanfstaenglio, kuris ketvirtajame dešimtmetyje emigravo į JAV, liudijimais.

Dokumento išslaptinimas sutapo su Niurnbergo tribunolo nuosprendžio naciams 72-osiomis metinėmis.

Sekso atsisakymas – dėl politikos ar impotencijos?

Pranešimo autorius tvirtina, kad jaunystėje A. Hitleris turėjo sadomazochistinių polinkių, kurie siejosi su homoseksualumu. Pateikiami amžininkų liudijimai, kad A. Hitleris mėgo stebėti jaunuolius ir iš to patirdavo „estetinį pasitenkinimą“.

Minima, kad 1910–1913 metais būsimasis nacių vadas gyveno Vienoje vyrų pensionate, garsėjusiame kaip vieta, kurioje „pagyvenę vyrai ieško jaunuolių“.

Be to, pranešimo autoriai nutarė, kad A. Hitleris jautė homoseksualią trauką savo pavaduotojui Rudolfui Hessui po jų bendro įkalinimo trečiajame dešimtmetyje. Tvirtinama, kad R. Hessas buvo homoseksualas, partijoje už akių vadintas „froilen Ana“ dėl traukos persirenginėti moteriškais drabužiais.

Pranešime teigiama, kad A. Hitleris visą gyvenimą buvo biseksualas. Moterys jį taip pat domino. Pavyzdžiui, dokumento autorius mano, kad gyvendamas Vienoje A. Hitleris užsikrėtė venerine liga nuo žydų prostitutės ir tai galėjo tapti viena jo neapykantos žydams priežasčių. Tokia išvada padaryta remiantis „Mein Kampf“ teksto analize.

Fiureris ilgai neturėjo santykių su moterimis dėl šios ligos padarinių, taip pat dėl savo narcisizmo – jis niekaip negalėjo rasti „jo vertos“ moters. Turėti santykių su moterimis jis nenorėjo todėl, kad nešvaistytų seksui politikai reikiamos energijos.

Sykiu, kaip prisimena E. F. S.Hanfstaenglis, A. Hitleris itin rūpinosi savo išvaizda, buvo labai valyvas ir rūpestingai prižiūrėjo savo garsiuosius ūsus. Į draugo pasiūlymus „nusiskusti tą nesąmonę“ būsimasis nacių lyderis visada atsakydavo: „Palik mano ūsus ramybėje. Tuoj jie taps madingi, nes aš juos turiu.“

Pagaliau, pranešimo autorių nuomone, A. Hitlerio gestikuliacija per viešas kalbas verčia įtarti jo impotenciją.

Daugelį išslaptintame dokumente aprašytų dalykų patvirtina anksčiau žinoti faktai. Kai kurios iš jo moterų po Antrojo pasaulinio karo prisiminė, kad per pasimatymus jis vertė jas plakti jį ir įžeidinėti.

Aktorė Renata Muller, palaikiusi su juo artimus santykius, pasakojo, kad A. Hitleris bijojo lovos „kaip velnias kryžiaus“. Parklupęs prie jos kojų jis maldavo jį mušti ir mindžioti, plakti savo paties atsineštu rimbu – nuo to patirdavo ekstazę ir jam prasidėdavo orgazmas.

Panašias istorijas pasakojo ir A. Hitlerio pusdukterėčia Geli Raubal, kurią jis pavertė savo meiluže. Anot jos pasakojimų, būsimasis fiureris priversdavo ją nusirengti, pats guldavosi ant grindų, o Geli priversdavo atsisėsti ant jo veido ir svaigo matydamas jos lytinius organus.

Kai Geli ėmė tuo skųstis giminaičiams ir pažįstamiems, buvo rasta negyva savo namuose. Buvo paskelbta, kad po ginčo su fiureriu ji nusižudė jo revolveriu.

Nacistinėje Vokietijoje, kurioje iš esmės nebuvo įmanoma padaryti karjeros nesusituokus, tas faktas, kad fiureris ilgai buvo be poros, atrodė neįprastai. Beje, į bendražygių klausimus jis visada atsakydavo, kad jo gyvenimas „priklauso vokiečių tautai“.

Galiausiai A. Hitlerio išrinktąja tapo Eva Braun, jaunesnė už jį 23 metais. Kaip pasakojo fiurerio numylėtinis Ottas Scorzeny, žinomas vokiečių diversantas, karo pabaigoje priklausęs artimiausiai fiurerio aplinkai, Eva per meilės žaidimus su „vokiečių tautos tėvu“ dažnai imdavosi rimbo.

E. Braun santykiai su A. Hitleriu truko iki pat pabaigos. 1945 m. balandžio 28-ąją, likus maždaug 40 valandų iki savižudybės, jie susituokė reichkanceliarijos bunkeryje pusiau sugriautame Berlyne.

Vegetaras ir slaptas žydų gerbėjas

E. F. S. Hanfstaenglis pasakojo, kad draugai A. Hitlerį praminė Vilku. „Kartais jis gali apsimesti nekaltu avinėliu, tačiau vilkiška prigimtis vis tiek prasiveržia“, – toks liudijimas pateikiamas CŽV pranešime.

Ten taip pat pateikiama daugybė kitų faktų, atskleidžinčių nacių lyderio buitinį gyvenimą. Pavyzdžiui, siuvėjų patartas, jis niekada viešai nenusivilkdavo palto, kad žmonės nepamatytų jo geibaus kūno. Rytais A. Hitleris reikalaudavo kuo ryškenio apšvietimo. Pasak pranešimo autoriaus, ši savybė galėjo būti susijusi su apsinuodijimu cheminėmis medžiagomis per dujų ataką Pirmojo pasaulinio karo metu. Dėl to fiureris visą likusį gyvenimą nenešiojo akinių ir teikė pirmenybę ryškesnėms spalvoms savo gyvenamųjų būstų interjeruose ir savo paties tapybos darbuose.

Paminima ir tai, kad A. Hitleris iš esmės buvo vegetaras. Jis beveik nevalgė mėsos. Rytais valgė obuoliuos, stiprinosi sviestu su marmeladu ir stikline pieno bei silpnos kavos, pietums mėgo žirnių arba pomidorų sriubą, per vakarienę valgė daržoves, kartais – grybus.

Pranešime minimi ir neįprasti fiurerio muzikiniai pomėgiai. Paaiškėjo, kad, be vokiečių kompozitorių (Richardo Wagnerio, Richardo Strausso ir kitų) muzikos, jam patiko rapsodijos ir čardašai, amerikiečių futbolo maršai ir net čigonų muzika.

E. F. S. Hanfstaenglis pasakojo, kad būsimajam fiureriui taip patiko neįvardytų žydų komiko ir dainininkės pasirodymai, kad jis net gailėjosi, kad jie ne arijai.