Rusų istorikas teigia žinąs, kur paslėptas Napoleono lobis

Tuo tarpu rusų istorikas teigia aptikęs pėdsakus ir mano žinantis, kur užkastas lobis. Viačeslavas Ryžkovas vietiniam laikraščiui „Рабочий Путь“ aiškina, kad lobis iš tiesų yra Didžiojo Rutavečio (rus. Большая Рутавечь) ežero dugne – netoli Rudnios miestelio Smolensko srityje, prie vakarinės sienos su Baltarusija.

Manoma, kad tarp pagrobtojo turto yra aukso luitai, patrankos, senoviniai šarvai ir didelis kryžius iš Ivano Didžiojo varpinės. Ankstesnės hipotezės siūlė idėją, kad lobis užkastas buvo traukiantis pakeliui atgal į Prancūziją, dar kiti spėjo, kad buvo suverstas į kitą – Semliovo (rus. Семлевское) – ežerą vakarų Rusijoje – tai sufleravo ir gana detali armijos atsitraukimo lokacijų dokumentacija.

Tačiau V. Ryžkovas teigia, kad Semliovo ežeras tėra apgaulė – nes ežero vandenis paskutinį amžių ne kartą tyrę archeologai nieko neįprasto ten nerado.

Vietoje to, jis tiki, kad Napoleonas pasiuntė karių konvojų prie Semliovo tam, kad nukreiptų dėmesį, bet lobį iš tiesų slapčia paslėpė Rutavečio ežere. Jo idėja labiausiai remiasi chemine 1989 m. dirvos ir Rutavečio ežero vandens analize, kuri parodė, kad čia yra neįprastai didelė sidabro jonų koncentracija.

Rusas teigia, kad Napoleono kariai sukūrė laikiną užtvanką, kuri leido už 50 metrų nuo kranto – ežero viduryje – pastatyti kriptą, kurioje viskas ir buvo paslėpta. Tada užtvanka buvo sugriauta, ežero lygis atsistatė ir lobis pasislėpė po vandeniu.

„Napoleonas ne šiaip sumetė statines su brangakmeniais į ežerą, tai būtų pernelyg paprasta. Jis nurodė juos paslėpti, užkasant ežero dugne „po vandenine pilim“, – laikraščiui sakė V. Ryžkovas.

Tiki ne visi

Tačiau ne visi sutinka su tokia idėja. „Tai yra fantazija. Per abu amžius istorikai ir archyvarai jau detaliai dokumentavo kasdienę Napoleono rusiškosios kampanijos eigą, – laikraščiui „MK“ sakė profesionalus lobių ieškotojas Vladimiras Porivajevas. – Visiškai neįtikėtina, kad Napoleonas būtų palikęs savo armiją ir atsitraukęs su „auksine gurguole“, sudaryta iš 400 arkliais traukiamų vežimų. Ir ar prancūzai turėjo narų kostiumus, kad galėtų nudirbti tokį sudėtingą povandeninį darbą? Tai tik fantazijos!“

Tačiau V. Ryžkovas tebėra įsitikinęs, kad sugebės surasti prarastus turtus – padedant ekspertams ir šiek tiek technologijoms.

„Man asmeniškai tie turtai nereikalingi. Bet tai, kas pagrobta, būtina grąžinti. Kas buvo pavogta iš cerkvių – sugrąžinti į šventyklas. Visa kita – į muziejus“, – sako rusas.

Parengta pagal „IFL Science“.