Aleksandro Makedoniečio mirtis buvo diagnozuota per anksti? Tokios baigties karalius tikrai nesitikėjo

Tokia karaliaus būklė galėjo privesti prie to, kad jo mirtis buvo paskelbta per anksti – ir paaiškintų mįslę, kodėl tuometiniai daktarai sakė, jog valdovo kūnas neiro dar 7 dienas po mirties.

Aleksandras Makedonietis buvo Makedonijos karalius 336-323 metais pr. m. e. Tuo metu jis valdė imperiją, besidriekiančią nuo Balkanų iki šių dienų Pakistano. 323 metais, gyvenant Babilone, Aleksandras susirgo: ėmė karščiuoti, o vėliau prasidėjo paralyžius. Neilgai trukus jis mirė būdamas 32 metų, o generolai ėmė kovoti dėl sosto.

Remiantis to meto istorikų pasakojimais, po visą naktį trukusio girtuokliavimo karalius ėmė karščiuoti, ir judėti jam darėsi kuo toliau, tuo sunkiau – kol galiausiai karalius negalėjo net kalbėti. Viename iš pasakojimų teigiama, kad Aleksandro Makedoniečio kūnas neiro 7 dienas po jo mirties, ir dėl to balzamuotojai bijojo pradėti savo darbą.

Tuometiniuose šaltiniuose rašoma, kad daugelis žmonių manė, jog karalius buvo nunuodytas. Dauguma įtarė Aleksandro Makedoniečio generolą Antipaterį, kuris, manoma, su juo pykosi. 2014 m. mokslininkų komanda išsiaiškino, kad karaliaus nunuodijimui galėjo būti panaudotas lobelio čemerys (melatininių šeimos augalas).

Guillaino-Barre sindromas

Aleksandro Makedoniečio ligos simptomus aprašė ir to meto istorikai, todėl mokslininkė ir dėstytoja iš Otago universiteto (Naujoji Zelandija) Katherine Hall mano, kad karalius pirmiausia galėjo patirti gilią komą, o dėl to daktarai pamanė, jog jis mirė. Anot jos, tai paaiškintų ir faktą, kodėl kiti istorikai teigė, kad Aleksandro Makedoniečio kūnas nepradėjo irti dar 7 dienas.

Guillaino-Baree sindromas yra autoimuninis sutrikimas, kai žmogaus imuninė sistema neatskiria svetimkūnių – tokių kaip bakterijos ar virusai – nuo paties žmogaus kūno. Šis sindromas dažniausiai išsivysto po persirgtos infekcijos, jis staigus, pasiekia maksimumą per 4 dienas ar 1-2 savaites. Per metus visame pasaulyje šiuo sindromu suserga vienas žmogus iš 25 000.

Nors liga paplitusi visame pasaulyje, pastebėta, kad daugiausia susirgimų užfiksuota Irake, ir dažniausiai pavasarį bei vasarą. Babilonas, kuriame ir mirė Aleksandras Makedonietis, stovėjo šiandieniniame Irake, o viskas įvyko birželio mėnesį. Yra ir kitų užuominų, kurios leidžia manyti, kad Makedonijos karalius mirė būtent nuo šio reto susirgimo.

„Remiantis to meto šaltiniais, labiausiai įtikinanti detalė yra ta, kad nors Aleksandras Makedonietis ir sunkiai sirgo, iki pat savo mirties jis išliko sąmoningas“, – teigė K.Hall, kad tai yra sąmoningumo išlaikymas ir paralyžius yra vieni iš svarbiausių ligos simptomų. Kiti mokslininkai šią teoriją priima, bet į ją žvelgia atsargiai.

„Idėja tikrai yra įdomi, tačiau remiantis tik tokio senumo šaltiniais. negalime patvirtinti, kad taip tikrai buvo“, – sakė profesorius iš Glazgo universiteto (Škotija) Hughas Willisonas.

Kitas Otago universiteto profesorius Patas Wheatley irgi pripažįsta, kad idėja skatina susidomėjimą, tačiau pastebi, jog šaltiniai, parašyti maždaug po amžiaus nuo Aleksandro Makedoniečio mirties, gali būti labai nepatikimi, turėti klaidų ar būti visiškai neteisingi. „Nepaisant to, manau, kad ši teorija tikrai yra iš tų, kurias reikėtų ir toliau nagrinėti“, – teigė P.Wheatley.

Parengta pagal „Live Science“