Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija |
Archeologai neseniai atrado kapą iš Inkų imperijos, egzistavusios 1473-1572 metais, laikų. Jis yra maždaug 500 metų senumo, rastas Mata Indio archeologinėje aikštelėje, Lambajekės regione, maždaug 1000 kilometrų nuo Peru sostinės Limos. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Manoma, kad žmogus, kuriam buvo skirtas kapas, buvo palaidotas su savo kompanionais. Kol kas archeologams pavyko aptikti penkis suaugusius ir keturis mažus vaikus, kurie, panašu, buvo paaukoti. Vaikai buvo rasti suguldyti po akmeninėmis kapo grindimis iš rytų į vakarus. Archeologas Alfredas Nunezas teigia, kad nors šiandien vaikų aukojimas skamba šiurpiai, tuo metu tai buvo labai svarbi simbolinė tradicija. Archeologai mano, kad kape buvo palaidotas svarbus žmogus, nes kartu su juo buvo rastos ir Spondylus gaederopus arba kitaip – raguotosios kriauklės, kurios tuo metu simbolizavo prabangą. To meto žmonės į kapą jas dėdavo tikrai ne kiekvienam. Įdomu tai, kad komandai pavyko rasti ir vazų, nors panašu, kad į kapą keletą kartų buvo įsilaužta. Kapavietė turi ir įdomią struktūrą, joje yra įvairių įdubų, skirtų sudėti simboliniams stabams.
„Mums pasisekė su šiuo atradimu – radome objektų, kurie leido nustatyti kada maždaug kapas buvo pastatytas“, – teigė Huaca Rajada-Sipan archeologinės aikštelės muziejaus direktorius Luisas Chero Zurita. Jis šią aikštelę lygina su Egipto karalių slėniu ir pažymi, kad netoliese tekanti Zana upė inkams buvo tokia pats svarbi kaip egiptiečiams Nilas. Kapas taip pat yra neįprastai didelis šioms vietovėms – net 60 kvadratinių metrų. „Tai yra pirmoji tokio pobūdžio kapavietė, kurią radome Lambajekės regione. Pirmiausia buvo kasama duobė, jos plotas ir gylis turėjo būti labai tiksliai apskaičiuotas, nes į kapą turėjo tilpti pagrindinis asmuo, jo kompanionai ir aukos“, – teigė archeologas Anaximandro Nunezas Mejia. Parengta pagal „IFL Science“ |