Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija |
Daugelio turistų tikslas – nukeliauti į tas vietas, kuriose kažkada lankėsi didingi valdovai ar svarbiausi istoriniai asmenys. Pavyzdžiui, turistai labai nori patys eiti Jėzaus Kristaus kryžiaus keliu ar sekti majų prekybos ir piligrimystės takai – ar pastovėti vietoje, kurioje vyko Getisbergo mūšis. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Tai yra tarsi galimybė apgauti laiką ir pajusti praeitį – bet daugelyje tokių vietų pamatome tik bendras lokacijas, o ne tikslias vietas, kuriose galbūt stovėjo, sėdėjo ar valgė koks nors svarbus ir garsus istorinis asmuo. Štai, pavyzdžiui, kryžiaus kelias iš tiesų ne visai atitinka tikrąjį Kryžiaus kelią. Ar nors į vietą, kurioje vyko Getisbergo mūšis, nukeliauti ir įmanoma, niekas jums neparodys, kur tiksliai prezidentas Abraomas Linkolnas, kai sakė savo garsiąją Getisbergo kalbą. Na, bet panašu, kad nuo šiol pasaulyje jau bus viena vieta, kurioje turistai galės atsistoti ten, kur kažkada tikrai stovėjo vienas iš Romos imperatorių. Archeologiniai darbai Sofijos sobore (Stambulas, Turkija) atskleidė daug naujų ir įdomių detalių apie didžiausią katedrą pasaulyje. Vienas svarbiausių atradimų – specialus diskas, žymėjęs vietą, kurioje stovėdavo Rytų Romos imperatorius Justinianas I. Arba kitaip – Justinianas Didysis. Žinoma, šis imperatorius nėra toks žymus istorinis asmuo kaip Gajus Julijus Cezaris arba Aleksandras Makedonietis – bet jis buvo įtakingiausias ir svarbiausias Bizantijos imperatorius. Kai Justinianas I 527 metais atėjo į valdžią, vandalai (germanų gentis), hunai ir frankai jau buvo užkariavę didelę dalį Vakarų Romos imperijos. Dėl to jam teko aukoti du dešimtmečius vien bandant išvaryti šiuos „barbarus“ iš Italijos ir Šiaurės Afrikos žemių – bei atstatyti tvarką Romos imperijoje. Nepaisant to, vienas svarbiausių darbų jo gyvenime buvo Civilinio teisės sąvado, dar kitaip vadinamo „Imperatoriaus Justiniano Digestai. Arba Pandektos“, sudarymas. Tai nebuvo pirmasis romėnų teisės kodeksas, tačiau jame buvo reformuoti ir papildyti buvę dokumentai. Justiniano teisės kodeksas Bizantijos teisinėje sistemoje gyvavo net 900 metų, o jo įtaka jaučiama net ir šiandien. Pati Sofijos katedra irgi turi ilgą ir įdomią istoriją. Dabartinio pastato statybos prasidėjo 537 metais. Prieš tai šioje vietoje stovėjo dar dvi bažnyčios. Pirmoji buvo vadinama „Didžiąja bažnyčia“, tačiau per V a. vykusias riaušes ji buvo sudeginta. Antrąją bažnyčią šioje vietoje įsakė pastatyti Teodosijus II (Bizantijos imperatorius, valdęs 408-450 metais) – bet ji irgi buvo beveik visiškai sugriauta per Nikos sukilimą 532 metais. Jo metu buvo sudeginta beveik pusė miesto ir žuvo dešimtys tūkstančių žmonių. Justinianas I nusprendė šioje vietoje pastatyti trečią bažnyčią – tačiau ši turėjo būti didesnė ir didingesnė už ankstesnes. Pasibaigus statyboms, ši bažnyčia buvo pripažinta architektūriniu šedevru. Ilgainiui Sofijos soboras tapo svarbiu imperijos ritualų vieta – įskaičiuojant ir karūnacijas. Remiantis Bizantijos eros istoriku Niketu Chioniates, viduramžiuose – per Ketvirtąjį kryžiaus žygį – Venecijos dožo liepimu katedra buvo apiplėšta. 1453 metais Mahmedas II dar kartą ją apvogė, o galiausiai įsakė paversti mečete. Per kitus keletą amžių daugelis sultonų rėmė šios katedros (tuo metu mečetės) išlaikymą ir statybas. 1935 metais pastatas buvo paverstas muziejumi. Neseniai mokslininkai atrado, kad ši katedra iš tiesų yra daug didesnė, nei anksčiau manyta. Archeologų komanda, kuriai vadovauja Kenas Darkas, Sofijos sobore dirba jau nuo 2008 metų. Daugelį atradimų ši komanda padarė per oficialius bažnyčios atkūrinėjimo darbus. Štai kai muziejaus prižiūrėtojai nusprendė nuimti neseniai uždėtą tinką – komanda atrado mozaikų, freskų, plytelių ir piešinių iš ankstyvųjų ir vidurinių viduramžių laikų. Neseniai apie šiuos atradimus buvo išleista ir knyga – joje rašoma, kad šis kambarys greičiausiai buvo skirtas svarbių asmenų krikštui: pavyzdžiui, imperatoriaus vaikams. Be to, jie po didele sale atrado ir senovinę biblioteką. Patalpos dydis rodo, kad čia greičiausiai buvo laikoma daugybė svarbių ritinių ir dokumentų. Tokie atradimai tik dar labiau padidina bažnyčios svarbą. Na o štai diską, kuris greičiausiai žymėjo imperatoriaus stovėjimo vietą, archeologai rado kitame pastate, vadinamame „šiaurės rytų vestibiuliu“. Diskas yra pagamintas iš porfyro – magminės uolienos. Šis diskas yra Justiniano I laikais statytos katedros dalis. „Dabar tai tikriausiai vienintelė vieta pasaulyje, kurioje galima pastovėti toje vietoje, kuriose stovėjo svarbus valdovas“, – sakė archeologas K. Darkas. Jei patys norite aplankyti šią ilgą ir įdomią istoriją turinčią bažnyčią – ir pastovėti ten, kur kažkada stovėjo Justinianas I – verta paskubėti. Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas 2018 metais ir praėjusį mėnesį užsiminė, kad norėtų Sofijos soborą, kuris dabar yra muziejus, vėl paversti mečete. Parengta pagal „The Daily Beast“. |