Vaistai nuo kosulio, už kuriuos šiandien sodina už grotų: XIX a. tai buvo kone stebuklus darantys vaistai

Tačiau neigiamą reputaciją heroinas turėjo ne visuomet. Kai jis buvo pirmą kartą susintetintas XIX amžiaus antroje pusėje, heroinas buvo laikomas kone stebuklu darančiais vaistais.

Vaistus gaminanti kompanija „Bayer“ heroiną reklamavo kaip vaistinėje pardavinėjamą vaistą. Jis buvo ypač populiarus sirupo nuo kosulio pavidalu. Tačiau netrukus pastebėtos neigiamos šio „vaisto“ savybės ir imta kovoti su jo vartojimu.

Heroinas priklauso opioidų kategorija – narkotinėms medžiagoms, pagamintoms iš opiumo. Tad prieš pradedant kalbėti apie heroino istoriją, reikėtų prisiminti ir opiumo istoriją.

Opiumas yra narkotinių medžiagų rūšis, pagaminta iš opiumo aguonų sulčių. Šis augalas buvo pradėtas auginti dar senovės Mesopotamijoje, o pirmiausiai buvo pradėtas naudoti senovės Egipte bei Persijoje. Nors opiumas buvo naudojamas medicininiais tikslais, tik XVIII amžiaus pabaigoje gydytojai pastebėjo, kad jis sukelia priklausomybę.

1805 metais morfinas ir kodeinas buvo atskirti nuo opiumo. Iš morfino imti gaminti nuskausminamieji, kurie buvo naudoti itin stipriam skausmui malšinti -dažniausiai operacijų metu ar po sunkių traumų. Be to, morfinas buvo naudojamas priklausomybei nuo opiumo gydyti. Deja, bet netrukus nauja problema tapo priklausomybė nuo morfino- tai iškilo po Amerikos pilietinio karo. Morfinas buvo pavadintas pagal senovės graikų sapnų dievo Morfijaus vardą, mat morfinas sukeldavo euforinę būseną ir žmogus jaučiasi tarsi sapne.

1874 metais chemikas Charlesas Romley Alderis Wrightas dirbo šv. Marijos ligoninėje Londone. Būtent jam pavyko atskirti heroiną nuo morfino. Pagrindinis jo tikslas buvo išsiaiškinti natūralių ir išgrynintų alkaloidų sudėtį. C.Wrightas virė bevandenį morfino alkaloidą kartu su medžiaga, žinoma acto anhidrido pavadinimu. Jis paprasčiausiai norėjo pasižiūrėti, kas nutiks. Šio eksperimento rezultatas – nauja išgauta medžiaga diacetilmorfinas. Iš esmės tai buvo stipresnė morfino versija. Tačiau nauja medžiaga nesulaukė didelio dėmesio nei iš medikų, nei iš mokslininkų bendruomenių.

Heroinas iš naujo atrastas buvo tik XIX amžiaus pabaigoje – ir imtas gaminti komerciniu būdu. 1897 metais vokiečių chemikas Felixas Hoffmannas mėgino pagaminti kodeiną, tačiau jam pavyko susintetinti heroiną. F. Hoffmannas dirbo vokiečių farmacijos kompanijoje „Bayer“, o jo darbas atkreipė jo vadovo ir farmakologinės laboratorijos vadovo Heinricho Dreserio dėmesį.

Pastebėta, kad heroinas yra žymiai stipresnis nei morfinas, todėl H. Dresseris nusprendė skirti visas pastangas heroino gamybai – nors tuo metu buvo sukurtas naujas produktas, aspirinas. Seniau heroinas buvo išbandomas su gyvūnais, tačiau dabar bandymai buvo pradėti ir su žmonėmis – pirmiausiai su kompanijos „Bayer“ darbuotojais ir pačiu H. Dresseriu.

1898 metais „Bayer“ ėmė gaminti heroiną komerciniu būdu. Būtent tada šis vaistas gavo dabar naudojamą „heroino“ pavadinimą, kuris kilo nuo vokiško žodžio „heroisch“, kuris reiškia „stiprus“ ir „heroiškas“. Heroinas nebuvo tiesiogiai pardavinėjamas plačiajai visuomenei – tik gydytojams, kurie jau patys pardavinėdavo vaistą žmonėms, įvairiausiomis formomis. Heroinas buvo gaminamas tablečių, eliksiro ir vandenyje tirpių miltelių pavidalu.

Tuo tarpu H.Dresseris užsimanė maišyti heroiną su sirupu nuo kosulio ir ėmė šį mišinį reklamuoti kaip vaistą, gydanti nuo kvėpavimo takų ligų – tokių, kaip astma, bronchitas ir tuberkuliozė. Buvo teigiama, kad heroinas neturi beveik jokio šalutinio poveikio ir nesukelia priklausomybės. Tai buvo pagrindinis heroino privalumas prieš varžovą kodeiną, kuris tuo metu taip pat buvo paplitęs kaip vaistas nuo kvėpavimo takų ligų.

Tačiau teiginys, kad heroinas nesukelia priklausomybės, netrukus buvo paneigtas. Nepaisant to, heroinas ir toliau buvo plačiai naudojamas iki pat XX amžiaus pradžios. Tik ėmus sparčiai daugėti žmonių, kenčiančių priklausomybę nuo heroino, dauguma šalių nusprendė uždrausti šį vaistą. Dėl šios priežasties 1913 metais kompanija „Bayer“ nutraukė heroino gamybą.