Archeologai visuomenei pristatė unikalius atradimus Vilniuje – tokio radinio niekas nesitikėjo, o dabar tai bus naujas traukos centras

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sakė, kad rūsys po vadinamąja bima, viena iš svarbiausių sinagogos dalių, buvo labai netikėtas atradimas.

„Niekas nesitikėjo to rūsio atkasti. Tokių netikėtų sinagogos kampų atradimas turi didžiulę reikšmę – atskleidžia jos panaudojimą, architektūrą, detales, kurių anksčiau nežinojome ir nesitikėjome surasti“, – BNS sakė F. Kukliansky.

Anot archeologo Justino Račo, rūsyje po bima – pakyla, nuo kurios skaitoma tora – buvo laikomos senos knygos. Jos buvo saugojamos, nes pagal tikėjimą žydams negalima išmesti nė vienos knygos, kurioje minimas Dievo vardas.

Spėjama, kad sinagogos rūsys galėjo užgriūti Antrojo pasaulinio karo metu. Griuvenos galėjo apsaugoti unikalias maldos namų detales nuo vagysčių.

Vėlyvas rūsio sugriuvimas galėjo išsaugoti rastas paauksuotas memorialines plokštes ir aštuoniolikto amžiaus pabaigos Jekaterinos II monetas.

Atkasus unikalų rūsį buvo rasta senovinė lentelė su hebrajiškais įrašais. Pasak Izraelio senienų tarnybos archeologo Jono Seligmano, tai turbūt pats svarbiausias kasinėjimų radinys.

„Ji buvo pakabinta virš bimos, nuo kurios kantorius skaitydavo torą miesto žydams. Negaliu apsakyti, koks svarbus yra ši akmuo. Jei per visus kasinėjimus būtume norėję atrasti vieną įrašą, tai būtų ši lenta“, – žurnalistams teigė J. Seligman.

Taip pat trečiadienį atkasta mikva – ritualinė vonia. Tai jau trečia tokia vonia Vilniaus Didžiosios sinagogos komplekse. Į šias vonias buvo atvestas vandentiekis, netoli buvo įrengtas šulinys.

Vilniečiai atranda žydų paveldą

Lietuvos žydų bendruomenė organizuoja ekskursijas po kasinėjimų vietas.

„Vilnius dvidešimto amžiaus pradžioje buvo ypatingas žydų kultūros centras ir žydai sudarė didžiąją Vilniaus gyventojų kultūros dalį. Jeigu mes norime pažinti Vilnių, mes turime pažinti jo gyventojus. Ir žydų Didžioji sinagoga buvo gyvenimo centras, kur virė visas gyvenimas“, – BNS pasakojo į ekskursiją atėjusi 23-ejų studentė Emilija Kačevska.

Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Deividas Matulionis sakė, kad radiniai patvirtina, koks svarbus Vilnius buvo Lietuvos ir viso pasaulio žydams.

„Tuo pačiu tai neatsiejama Lietuvos istorijos dalis ir Vilniaus istorijos dalis, todėl turime viska padaryti, kad įprasmintume. Šita sinagoga buvo vienas iš svarbiausių žydų maldos kompleksų visoje Europoje, nuo šitos sinagogos ir kilo pavadinimas Šiaurės Jeruzalė“, – BNS teigė D. Matulionis.

„Tai buvo buvo švyturys ne tik Vilniaus žydų bendruomenei, bet ir Lietuvos žydams bei Europos žydų bendruomenėms“, – žurnalistams sakė Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas.

Vilniaus Didžiosios sinagogos tyrinėjimai vyksta nuo 2011 metų, darbai iš dalies finansuojami Geros valios fondo. Lietuva jam lėšas perveda kaip kompensaciją už nusavintą žydų religinių bendruomenių turtą.

Apie bimos atradimą pranešta dar 2018 metais. Sudėtinga dvipakopė barokinė bima buvo papuošta keturiomis toskaniško ir aštuoniomis korintietiško stiliaus kolonomis.

Lietuvoje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos kaip įamžinti sinagogą. Sostinės meras Remigijus Šimašius yra pažadėjęs, kad sinagoga bus įprasminta iki 2023-ųjų, kuomet Vilnius švęs 700 metų jubiliejų.

Mūrinė sinagoga pastatyta septynioliktame amžiuje, iki tol čia buvusios medinės sinagogos vietoje. Teigiama, kad Vilniaus Didžioji sinagoga savo dydžiu ir puošnumu pranoko visas Abiejų Tautų Respublikos sinagogas.

Ilgainiui šalia maldos namų susiformavo viešas žydų gyvenimo centras.

Pirmojo pasaulinio karo metu dauguma meno vertybių iš sinagogos buvo išvežta į Rusiją.

Per Antrąjį pasaulinį karą sinagoga buvo smarkiai apgriauta: liko tik sienos ir kai kurie interjero elementai. 1955 – 1957 metais Vilniaus Didžiosios sinagogos liekanos buvo sulygintos su žeme, o 1964 metais jos vietoje pastatytas vaikų lopšelis – darželis. Jį žadama nugriauti kitais metais.