Pirmasis garso įrašas pasaulyje: ką padarė Tomas Edisonas ir kas įdomaus su garsu daroma dabar

„Sakoma, kad pasaulį dabar valdo vaizdo įrašai, nes žmonės tokia forma pateiktą turinį priima geriausiai. Tačiau ryškėja ir kita tendencija – į eterį grįžta ir vis daugiau dėmesio sulaukia garsinis turinys, kuris dabar gali būti visai kitoks nei anksčiau bei tuo pačiu palengvinti mūsų kasdienybę“, – sako Šiaulių „Akropolyje“ esančiame salone dirbantis „Bitės Profas“ Gintaras Gruodis ir dalinasi 4 šiuolaikiniais garso įrašų naudojimo būdais, kurie nustebintų net patį T. Edisoną.

1. Muzika – skaitmenoje

Kai įrašyto garso technologija pakankamai ištobulėjo ir tapo prieinama paprastiems žmonėms, atsivėrė galimybė dar didesniam muzikos populiarėjimui. Dabar gyvai atlikta muzika galėjo būti įrašoma, todėl vartotojai ją pasiekdavo, kada panorėję. Tai didelis šuolis muzikos progrese – ji pradėjo itin sparčiai keltis į skaitmeninę erdvę.

Dabar skaitmeninė muzika nieko nestebina, tačiau ir garsas muzikoje jau kitoks. Kasdien dažniausiai klausome ne gyvai įrašytus ir atkuriamus kūrinius, bet vien kompiuteriu sukurtų garsų melodijas. „Net mūsų telefonai turi programėles, kuriose galime valdyti skaitmenizuotus garsų šablonus (angl. samples) ir taip įrenginyje atkurti kokio tik norime instrumento garsus arba sukurti visiškai negirdėtus. Taip galime ne tik klausytis, bet ir patys kurti muziką, kuri nuo pradžios iki pabaigos yra padaryta skaitmeniniu būdu“, – sako G. Gruodis.

Norintiems išbandyti savo muzikos kūrimo talentą, kviečiame atkreipti dėmesį į šias programėles: „Vartotojai, naudojantys „Apple“ produkciją, savo įrenginiuose jau turi puikią muzikos kūrimo programėlę „Garage Band“. Tiek telefoninės, tiek mobiliosios versijos visiškai pakanka, kad sukurtumėte kažką panašaus į melodiją. Tuo tarpu „Android“ vartotojai turi galimybę išbandyti legendinės „FL Studio“ muzikos kūrimo programos telefoninę versiją „FL Studio Mobile“.“

2. Garsas užvaldys pasaulį – tinklalaidės atgimsta

Neretai sakoma, kad vaizdo įrašai valdo pasaulį. Tokie teiginiai nėra iš piršto laužti. Net 85 proc. socialinių tinklų vartotojų kasdien pažiūri bent vieną vaizdo įrašą. Tačiau ryškėja kita tendencija – žmonės vis labiau linkę vartoti ir garsinį turinį. Vienas populiariausių tokio turinio formatų šiandien – tinklalaidės (angl. podcasts). Savo populiarumą jos bandė užsitarnauti ne kartą, tačiau dabar jos išgyvena tikrą atgimimą.

„Tinklalaidės dabar itin populiarios. Skaičiuojama, kad aktyvių laidų pasaulyje yra apie 700 tūkstančių. Tendencija paprasta – vartotojai yra pasiilgę gero, kokybiško, ne greitai vartojamo turinio. Jie nori savo mėgstamų žmonių klausytis ne televizijos laidoms įprastas tris ar penkias minutes, bet valandą ar net kelias. Visą tai pasiūlyti gali tinklalaidės, todėl išaugęs jų populiarumas nestebina“, – sako G. Gruodis.

Anot eksperto, tai iš tikrųjų patogus būdas moderniam žmogui lengviau pasiekti savo mėgstamą turinį: „Tinklalaidžių klausytis galima važiuojant automobilyje, vaikštant ar dirbant kompiuteriu. Dominančių pokalbių nereikia laukti radijo ar televizijos eteryje, juos galima pasiekti tada, kai norisi.“

G. Gruodis kviečia išbandyti šias, su garso įrašų temomis susijusias laida: „Jei domitės, kaip šiais laikais kuriama muzika, jūsų dėmesį turėtų patraukti tinklalaidė „Song Exploder“. Kas savaitę joje žinomas atlikėjas pasirenka vieną iš savo dainų ir detaliai pristato jos kūrimo procesą. Jei muzikos kūrimo užkulisiai nedomina, bet mėgstate muzikos pasaulį, apie jį sužinoti daugiau padės tinklalaidė „Twenty Thousand Hertz“. Joje aptariami puikiai pažįstami garsai, ar kūriniai, kuriuos jau esate girdėję, bet nieko apie juos nežinojote.“

3. Garso įrašai – bendravimui socialiniuose tinkluose

Balsu, kuris yra tam tikra garso forma, žmonija bendrauja nuo neatmenamų laikų. Telefonai, leidę gyvai balsu bendrauti su kitoje vietoje esančiais – taip pat nieko nestebina. Bendravimą dar palengvinę ir paspartinę socialiniai tinklai taip pat jau spėjo tapti mūsų kasdienybe. Tačiau dabar visa tai susijungė į vieną, ir socialiniuose tinkluose žmonės neretai bendrauja nebe tekstais, o balsu.

„Įdomus paradoksas, kad tokiuose socialiniuose tinkluose kaip „Facebook“ vartotojas nebūtinai noriai vartoja garsinį turinį. Tyrimai rodo, kad 85 proc. šio socialinio tinklo vartotojų net gi vaizdo įrašus čia žiūri be garso. Tuo tarpu norėdami bendrauti, jie ne skambina, ar rašo, bet siunčia garsines balso žinutes“, – įžvalgomis dalinasi G. Gruodis.

Anot eksperto, balso žinučių naudojimo pokytis nedidelis, tačiau tokio bendravimo būdo populiarėjimas – akivaizdus: „Pasak programėlės „WhatsApp“ kūrėjų, kasdien jų vartotojai 2 milijardus minučių skiria vaizdo ir garso pokalbiams. Nors nuo praėjusių metų balso žinučių vartojimas pakilo tik keletu procentų, augimo tendencija akivaizdi.“

4. Valdymas balsu

Kažkada nuostabą kėlė Thomo Edisono įrenginys, galintis atkurti įrašytą garsą, o dabar nieko nestebina net nuotolinis įrenginių valdymas balsu.

„Net į mūsų delnus telpantys išmanieji telefonai turi virtualius asistentus, kurie įrenginį leidžia valdyti balsu. Dar daugiau, šie virtualūs asistentai gali mums balsu atsakyti atgal. Tai neabejotina garso įrašų revoliucija. Pavyzdžiui, „Google“ virtualus asistentas balso komandos pagalba gali ne tik paskambinti pasirinktam kontaktui ar atidaryti programėlę, bet net padaryti mūsų nuotrauką, atlikti banko pavedimą pasirinktam asmeniui ar tiesiog mesti monetą ar ridenti kauliuką“, – sako G. Gruodis.