Radinys nacių stovykloje įrodo tai, ką politikai bandė paneigti

Lety stovyklos paskirtis šiuolaikinės Čekijos politiniame gyvenime yra jau gan seniai neraminantis klausimas. Kai kurie politikai, galbūt norintys nutildyti kaltinimus dėl Čekijos bendradarbiavimo su vokiečių okupantais, tvirtina, kad ji niekada nebuvo naudojama kaip romų koncentracijos stovykla.

Tačiau Čekijos radijas praneša, kad naujai rasti kapai įtikinamai įrodo, jog Lety stovykla buvo naudojama romų kalinimui pagal rasinius nacių įstatymus – dėl to daugelis jų Holokausto metu žuvo nuo ligų ar bado.

„Tai yra pirmoji vieta, kurią galima susieti su romų Holokaustu“, – sako archeologas Pavelas Vařeka iš Vakarų Bohemijos universiteto, vadovaujantis Čekijos romų kultūros muziejaus vykdomiems kasinėjimams. Manoma, kad Antrojo pasaulinio karo metu Lety stovykloje buvo įkalinta apie 1 300 romų tautybės žmonių. Čia jų mirė daugiau kaip 327 – iš jų 241 vaikas – o apie 500 buvo ištremti į Osvencimo mirties stovyklą Lenkijoje, praneša Čekijos naujienų agentūra CTK.

P.Vařeka portalui „Live Science“ pasakoja, kad kapai buvo tiriami neiškasant juose esančių žmonių palaikų – kad būtų pagerbti romų kultūros papročiai. „Turėjome susitarimą su išgyvenusiais giminaičiais, kad jokių ekshumacijų nebus – todėl palaikai ilsėsis ramybėje ten, kur buvo palaidoti“, – sakė jis.

Genocido pradžia

1939 m. kovo mėn. nacistinė Vokietija įsiveržė į Čekoslovakiją – kas iš dalies ir lėmė Antrojo pasaulinio karo pradžią tų metų rugsėjį, rašo „Live Science“.

Dalį, kurią sudarė Čekija, iki 1945 m. kaip Bohemijos ir Moravijos protektoratą valdė Vokietija, o Slovakija tapo atskira valstybe – irgi kontroliuojama Vokietijos. 1935 m. Niurnberge priimti nacių rasistiniai įstatymai romus priskyrė „rasinės valstybės priešams“ – kartu su žydais ir juodaodžiais. Dėl to dešimtys tūkstančių romų nacių okupuotose teritorijose buvo perkeliami į koncentracijos stovyklas.

Istorikų vertinimu, nacių vykdyto romų genocido metu žuvo apie ketvirtis milijono žmonių.

Lety stovykla kaip nusikaltėlių „darbo stovykla“ buvo pastatyta likus dar kelioms savaitėms iki vokiečių invazijos – tačiau ji pirmą kartą buvo romų kalinimui nacių ji buvo panaudota 1942 m. pabaigoje. Iki

1943 m. gegužės, kai ji buvo uždaryta bijantis šiltinės protrūkio, čia nuo bado ir ligų mirė daugiau nei 200 romų, sako P.Vařeka. Vėliau stovykla buvo sudeginta, tačiau iki tol į Osvencimą buvo išsiųsti dvi didelės kalinių grupės.

Archeologiniai tyrimai

Archeologiniai darbai šioje vietoje buvo pradėti 2016 m., tačiau P.Vařekos komandai iš pradžių nebuvo leista patekti į teritoriją, kurią dabar užima pramoninė kiaulių ferma, įkurta aštuntajame dešimtmetyje – ir dabar užimanti didžiąją buvusios lagerio teritorijos dalį. Situacija pasikeitė tik pernai – kai Čekijos valdžia įsigijo ūkį.

Du romų kapai – jaunesnės nei 40 metų moters ir naujagimio ar dar labai mažas kūdikio – buvo rasti per pastarąsias kelias savaites kasinėjant žemę, kurią kadaise dengė ūkio pastatai.

Kapai yra numanomame pietvakariniame stovyklos kapinių kampe, o neinvazinio geofizinio tyrimo metu ten buvo nustatytos dar šešios kapavietės, skelbia mokslininkai.

Kiaulių ferma, kuri kelia pasipiktinimą Čekijoje gyvenantiems romų tautybės žmonėms, dabar bus naikinama – nors pastatai jau ir taip sunaikino didelę dalį archeologinio palikimo. Romų kultūros muziejus dabar rengs architektūrinį konkursą naujiems statiniams, kuriuose būtų įtrauktos karo stovyklos ekspozicijos ir įamžinta romų kapinių teritorija – bet kol šie statiniai tarps realybe, archeologai turėtų spėti ištirti buvusios stovyklos dalis, kurios pateks po naujosiomis konstrukcijomis.

Komanda taip pat tęs kasinėjimus stovyklos sąvartyne – ten, kur jau buvo rasti keli kalinių asmeniniai daiktai, įskaitant karoliukus, sagas iš drabužių ir veidrodžio fragmentus, sakė P.Vařeka.