Lietuvos kaimynystėje - tris kartus už Stounhendžą didesnis paslaptingas objektas (Video)

Pati struktūra pirmąkart buvo aptikta 2015 m., skrendant sklandytuvu. Milžiniški ratai žemėje yra šiaurės vakarų Lenkijoje, netoli Cedynės miestelio. Nepriklausomai nuo pirmojo atradimo, antrąkart neolito laikų objektas buvo pastebėtas ir profesionalaus archeologo – Marcinas Dziewanowskis tyrinėjo palydovines „Google Maps“ nuotraukas.

Žiūrint iš viršaus, koncentriniai ratai matyti taip ryškiai, kad primena garsiuosius ratus javų laukuose, tariamai paliekamus ateivių.

Nuo 2017 m. šiame rajone mokslinius tyrimus vykdė Gdansko, Ščecino, Varšuvos ir Poznanės mokslininkai. Pasinaudoję Ščecino universiteto matavimais radioaktyviąja anglimi, jie nustatė, kad objektas buvo sukurtas apie 4800 m. pr.m.e. ir buvo naudojamas 200–250 metų. Apskritos konstrukcijos skersmuo yra 110 metrų, ją sudaro keturi grioviai ir trys pylimai, o iš viso konstrukcijoje buvo treji vartai, vedantys į centrą.

„Pradėję kasinėjimus nuo vakarinių vartų, radome keturių griovių liekanas. Jų gylis buvo nuo 1,3 iki beveik 2 metrų. Analogiškai, prie kitų dvejų vartų taip pat aptikome trijų pylimų likučius“, – Lenkijos naujienų agentūrai PAP sakė Ščečino universiteto mokslų daktarė Agnieszka Matuszewska.

Statinio mastas rodo milžiniškas žmonių, kurie ją statė ir ja rūpinosi, pastangas, sako mokslininkai.

Europoje iš viso surasta apie 130 tokio tipo neolito objektų – daugiausia Vokietijoje ir Čekijoje. Lenkijoje jų galima rasti netoli istorinės Biskupino gyvenvietės, Bozau (lenk. Bodzów) ir Olavos. Tokie ratai turėjo ypatingą reikšmę juos statančioms bendruomenėms – tai buvo dievybių garbinimo vietos, susietos su planetos judėjimu ir rituališkai susijusios su kosminėmis jėgomis, kuriomis tuo metu galėjo tikėti žmonės.

Tokia prielaida grindžiama geografinėmis kryptimis tarp objekto centrinio taško ir vartų, kurių poziciją greičiausiai lėmė dangaus ir žvaigždžių stebėjimai.

Be sakralinių funkcijų, tokie apskritimai taip pat buvo neolito bendruomenių susibūrimo vieta – kaip rodo kiti radiniai, aptikti Cedynės objekte. Archeologai čia rado 472 kaulų fragmentus, beveik 1000 keramikos dirbinių, kriauklių, dažų (ochros), kvarcito fragmentą – o taip pat daiktų, pagamintų iš titnago ir akmens.

Vis dėlto, kas labiausiai mokslininkus domino iki šiol – kada gi tiksliai buvo naudojamas šis objektas.

„Šis radinys pats savaime yra gana sensacingas – turint omenyje tai, kad tai sutampa su pastatais prie Dunojaus, kurie laikomi seniausiais pastatais. Nepaisant to, svarbu pažymėti, kad keturios tranšėjos, supančios centrinę objekto aikštę, buvo naudojamos ne visos vienu metu, bet kas keliasdešimt metų būdavo iškasamas naujas didesnio skersmens griovys“, – sako Gdansko universiteto profesorius Lechas Czerniakas.

Profesorius pažymėjo, kad tikslių griovių atsiradimo datų nustatymas leis tyrinėtojams atkurti andainykštės bendruomenės „ritualistinį kalendorių“. Tuo metu priešistorinių laikų gyventojai savo svarbiausias šventes švęsdavo kartą per kelerius metus, bet tokios šventės būdavo didelio masto. Įsikūrę gyvenvietėse aplink apvaliąją šventvietę (kurios likučiai dabar ir rasti) ir susitelkę į ūkininkavimą bei galvijų auginimą, senovės žmonės tik retai turėdavo galimybę paįvairinti savo kasdienybę šventėmis.