Hidrospeleologai povandeniniame urve Meksikoje aptiko šiurpiai sužalotus kaulus - šio žmogaus gyvenimas buvo nelengvas

Naujame tyrime skelbiama, kad ant kaukolės matyti trys aiškūs sužalojimai, įrodantys stiprius smūgius. Kaukolėje taip pat aptikta į kraterius panašių deformacijų bei pažeidimų – panašu kad juos nulėmė sifiliui gimininga bakterija.

„Iš tikrųjų atrodo, kad moteris išgyveno labai sunkius laikus, o gyvenimo pabaiga buvo ypatingai nelaiminga, – „Live Science“ pasakojo vadovaujantis tyrėjas, Vokietijos Heidelbergo universiteto Žemės mokslų instituto biostratigrafijos ir paleoekologijos profesorius Wolfgangas Stinnesbeckas. – Akivaizdu, kad galime tik spėlioti, tačiau atsižvelgiant į traumas ir patologines jos kaukolės deformacijas, panašu kad ji galėjo būti ištremta iš savo grupės ir nužudyta oloje – arba palikta joje mirti“.

Urvų tyrinėtojai Vicente’as Fito ir Ivanas Hernándezas 2016 m. rugsėjį moters palaikus rado nardydami Chan Hol oloje netoli senovinio majų miesto Tulumo griuvėsių. Tuo metu jie ieškojo dar vieno senovinio skeleto – vadinamojo „Chan Hol 2“, kurio liekanas, išskyrus kelis kaulus, pavogė vagys.

Naujai rasti kaulai buvo vos už 140 metrų nuo vietos, kur buvo rastas „Chan Hol 2“, tad archeologai nusprendė, kad narai rado dingusius „Chan Hol 2“ palaikus. Tačiau netrukus atlikta analizė parodė klaidą – naujų kaulų palyginimas su senomis „Chan Hol 2“ nuotraukomis atskleidė, kad „kaulai reprezentuoja skirtingus asmenis“, sako W.Stinnesbeckas.

Taigi, tarptautinei komandai teko analizuoti paslaptingą skeletą, pramintą „Chan Hol 3“. Nors buvo surasta tik apie 30 proc. griaučių, mokslininkams pavyko išsiaiškinti, kad kaulai priklauso moteriai, ji buvo maždaug 1,64 m ūgio ir mirties metu jai buvo apie 30 metų.

Kas nutiko kaukolei?

Trys sužalojimai ant moters kaukolės – tai užuomina, kad jos gyvenimo pabaiga buvo smurtinė, sako W.Stinnesbeckas. „Nėra jokių žaizdų gijimo požymių, tačiau vis dar sunku pasakyti, ar ji mirė nuo šių žaizdų, ar kurį laiką išgyveno gavusi smūgius“, – teigia W.Stinnesbeckas.

Dar mažiau aišku, kaip jos kaukolėje atsirado įdubimai ir į kraterius panašios deformacijos, svarsto tyrėjai. Galbūt ji sirgo Treponemos peritonitis – bakterine liga, gimininga sifiliui, todėl tai būtų seniausias žinomas šios ligos atvejis Amerikose. Jei tai iš tiesų toks atvejis, „ji būtų turėjusi uždegiminę vietą, kuri lietimo atveju būtų buvusi labai skausminga, ir turbūt su odos įtrūkimais“, – sako tyrimo bendradarbis, biologas ir teismo antropologas Samuelis Rennie.

O gal moteris turėjo sunkų osteomielitą – kaulų uždegimą – ar periostitą – jungiamųjų audinių, supančių kaulą, uždegimą, spėja W.Stinnesbeckas.

Bet gali būti ir taip, kad „šias deformacijas sukėlė kaukolės erozija urve“, – pažymi mokslininkas. Ateityje tyrėjai planuoja moters kaukolę ištirti kompiuteriniu tomografu – kas padėtų diagnozuoti šiuos keistus pažeidimus ir traumas, sako S.Rennie.

Dantų problemos

Kaip ir kiti Tulumo urvo skeletai, Chan Hol 3 turi savitą, išsiskiriančią kaukolę.

Išsami 452 kaukolių, paimtų iš 10 skirtingų ankstyvųjų Amerikos populiacijų, analizė parodė, kad „senovės Jukatano skeletų (įskaitant naujai atrastą „Chan Hol 3“) kaukolės buvo kitokios nei bet kurios kitos, su kuriomis buvo lyginta“, – teigia S.Rennie. Jis pažymi, kad „Chan Hol 3“ turėjo šiek tiek ilgesnį ir siauresnį smegenų korpusą ir šiek tiek siauresnį veidą nei kiti senovės Meksikos žmonės.

Iš tiesų tai rodo, kad paskutiniojo ledynmečio pabaigoje dabartinėje Meksikoje buvo bent dvi skirtingos žmonių grupės, sako mokslininkas. Šis radinys patvirtina dar vieno neseniai žurnale „PLOS One“ skelbto tyrimo išvadas, kuriose taip pat buvo apžvelgti senovės Jukatano gyventojų palaikai.

Be to, visos Tulumo urvo kaukolės – taip pat ir naujai rastoji moters kaukolė – turėjo skylėtus dantis. Tai leidžia manyti, kad ši populiacija mito dieta, kurioje buvo daug cukraus – greičiausiai iš gumbų ir vaisių, saldžiųjų kaktusų ar medaus iš vietinių begeluonių bičių, teigia W.Stinnesbeckas. Palyginimui, kitos ankstyvųjų amerikiečių populiacijos pasižymėjo sąlyginai sveikais dantimis – tai rodo, kad šie žmonės greičiausiai valgė kietą maistą, kuriame buvo mažai cukraus, sako tyrėjai.

Šie dantų ir kaukolės skirtumai leidžia manyti, kad „Jukatano gyventojai sudarė grupę, kuri buvo izoliuota nuo medžiotojų ir rinkėjų, gyvenusių Meksikos viduryje pleistoceno eros pabaigoje – epochoje, kuri pasibaigė maždaug prieš 11 700 metų, – sako W.Stinnesbeckas. – Abi grupės savo kultūra turėjo būti labai skirtingos. Centrinės Meksikos grupės atstovai buvo aukšti, geri medžiotojai, turintys įmantrius akmeninius įrankius – o Jukatano žmonės buvo maži ir delikatūs, iki šiol nerastas nei vienas jų kultūrai priklausantis akmeninis įrankis“.

Kontroversiškas datavimas

Nemenku iššūkiu tapo ir moters palaikų datavimas – atsižvelgiant į tai, kad povandeniniame urve jos kolagenas (baltymas, vienas svarbiausių atraminių tarpląstelinės medžiagos baltymų jungiamuosiuose audiniuose ir epitelinio audinio pamatinėje membranoje) seniai suiro (žinoma, moters mirties metu ola greičiausiai dar nebuvo povandeninė, atkreipia dėmesį mokslininkai).

Taigi, tyrėjai pažvelgė į urano-torio izotopus stalagmite, kuris buvo įsiskverbęs į moters pirštų kaulus (izotopai yra cheminių elemento variacijos, besiskiriančios neutronų skaičiumi atomų branduoliuose). Tas pats urano-torio metodas buvo naudojamas ir datuojant skeleto „Chan Hol 2“ liekanas – kurioms buvo nustatytas daugmaž 13 000 metų amžius.

Ir nors šis metodas nėra tobuliausias žmonių palaikų datavimo standartas, tačiau jis padeda tyrėjams priartėti prie tikrosios datos, rašo „Live Science“.

„Deja, daugeliui šių skeletų, įskaitant aprašytą čia, trūksta pakankamo kolageno kiekio, kad galima būtų taikyti įprastą radioaktyviosios anglies tyrimą“, – pasakoja Kanzaso universiteto antropologijos tyrinėtojas Justinas Tackney, kuris minimame tyrime nedalyvavo.

Tačiau atrodo, kad tyrėjai padarė viską, ką galėjo, kad nustatytų radinio amžių – atsižvelgiant į visus suvaržymus, sako Mezoamerikos, Centrinės Amerikos ir Rytų Azijos antropologijos kuratorius Čikagos Gamtos istorijos muziejuje Gary Feinmanas.

Bet kartu tai ir reiškia, kad „turi būti išlikęs bent mažytis klaustukas, kokio tiksliai amžiaus šie skeletai yra“, sako G.Feinmanas.