Šerlokas Holmsas nebuvo toks tvarkingas, kaip manote, o laisvalaikiu vartojo kokainą

Doyleis parašė keturis romanus ir 56 apsakymus apie Šerloką Holmsą. Tai nebuvo pirmasis detektyvas literatūroje, tačiau Holmsas neabejotinai yra populiariausias. Didžiąją pasakojimo dalį atlieka Holmso draugas ir biografas daktaras Johnas H. Watsonas. Kadangi Holmsas pats nėra pasakotojas, apie garsųjį detektyvą sužinome gana nemažai.

Net neįmanoma suskaičiuoti visų filmų, serialių ir spektaklių apie Šerloką Holmsą. Būtent dėl to šį detektyvą atpažįsta ir tie, kurie nėra skaitę nei vienos Doyleio knygos. Pypkė ir lietpaltis tapo charakteringais detektyvo ar seklio bruožais ir kituose kūriniuose. Ir daugelis žmonių tikriausiai neblogai įsivaizduoja, koks buvo Holmsas.

Pagalvokite apie Šerloko Holmso įvaizdį ir pabandykite atsakyti į šiuos klausimus:

1. Ar Holmsas buvo pedantiškas? Ar jis mėgo švarą ir tvarką?
2. Ar Holmsas buvo pasiturintis?
3. Ar Holmsas buvo mergišius?
4. Ar Holmsas buvo eruditas, turintis daug žinių apie įvairias sritis?
5. Kokių žalingų įpročių be rūkymo turėjo Holmsas?

Tai, kad matote šiuos klausimus, tikriausiai turės įtakos jūsų atsakymams. Tačiau pasistenkite įsivaizduoti Holmso įvaizdį, kurį suformavo jūsų matyti filmai, serialai ir skaityti kūriniai.

Daugelis manys, kad Holmsas buvo pedantas. Tačiau Watsonas teigia atvirkščiai - Holmso tabakas buvo persiškoje šlepetėje, o cigarai - anglių kibire. Holmsas visuomes dirbo apsivertęs popieriais ir negalėjo pakęsti minties, kad dalį jų reikėtų išmesti. Neatsakyti laiškai buvo prismeigti peiliu prie medinės židinio apdailos. Tačiau Watsonas taip pat teigia, kad Holmsas tarsi koks katinas mėgo švarą.

Bet Holmsas buvo turtingas, tiesa? Baker Street 221B Holmsas ir Watsonas gyveno 1881-1903 metais. Kartu šie vyrai gyveno todėl, kad negalėjo sau leisti gyventi atskirai - jie nebuvo turtingi. Tiesa, Holmsas dirbo už pinigus ir kartais uždirbdavo išties dideles pinigų sumas. Ir vyrai turėjo šeimininkę ponią Hudson.

Hudson mėgo savo darbdavį - jis jai atrodė švelnus ir mielas. Tačiau Holmsas buvo labai šaltas atsiskyrėlis. Watsonas buvo vienintelis tikras jo draugas. Holmsas pats teigė, kad niekada nemylėjo ir neturėjo jokių norų palaikyti glaudžius santykius su jokia moterimi. Dar daugiau - Holmsas užsimena, kad moterys apskritai yra nepatikimos.

Netvarkingas, neturtingas ir nesocialus. Bet labai protingas, tiesa? Taip, neįmanoma paneigti fakto, kad Holmsas buvo labai protingas. Jo gebėjimas pastebėti detales ir sujungti taškus į vieningą istoriją buvo neprilygstamas. Tačiau Watsonas dar pačioje pažinties pradžioje pastebėjo, kad Holmsas visiškai neišmano literatūros, filosofijos ir astronomijos. Vėliau Holmsas netgi užsimena, kad nežinojo, jog Žemė sukasi aplink Saulę, nes tokios informacijos jo darbe nereikia. Tiesa, neaišku, ar jis kalbėjo rimtai. Watsonui taip pat atrodo, kad Holmsas prastai išmano politiką, nors vėliau paaiškėja, kad Holmsas ir čia turi šiokių-tokių žinių. Detektyvas neblogai išmanė teisę, nes to reikėjo jo darbe. Watsonas labai gerai įvertino Holmso chemijos žinias - galbūt tai susiję su jo narkotikų vartojimu?

Šerlokas Holmsas (kaip, beje, ir Watsonas) rūkė ir kartais vartojo alkoholinius gėrimus. Jis taip pat kartais vartojo morfiną. Ir kartais leisdavosi 7 % kokaino tirpalą. Watsonui tai, beje, nepatiko - jis manė, kad kokainas gali pakenkti Holmso protinei sveikatai. Tiesa, vėliau Watsonas didžiuojasi, kad pristabdė Holmso kokaino vartojimą.

Tai laikai, kai buvo rašomos knygos apie Holmsą (19 amžiuje) kokainas buvo visiškai legalus. Jį vartojo Londono turtingieji ir vidurinioji klasė. Holmsas nemanė, kad kokainas kenkia jo smegenims. Tuo tarpu nereikalinga informacija, juo nuomone, iš tikrųjų ribojo jo galimybes dirbti - detektyvas buvo įsitikinęs, kad protas yra labai ribotas, todėl jį reikia naudoti tik svarbiems darbams.