Norvegijos sviesto krizė - istorija apie tai, kaip pakelis sviesto pasiekė 59 eurų kainą, atgimė kontrabanda ir kaip buvo išspręsta kone masinė panika

Sviestas yra vienas iš tų produktų, kurie yra gaminami kone kiekvienoje šalyje. Taip remiame savo ūkininkus, valgome šviežesnį produktą, o ir savoje žemėje užaugintas maistas kažkodėl atrodo skanesnis. Norvegai taip pat įprastai valgo norvegišką sviestą, nors šalyje netrūksta ir kaimyninėse šalyse pagamintų produktų. Problema kilo tuomet, kei 2011-ųjų vasarą labai stipriai lijo. Neaiškių žemdirbystės dėsnių dėka tai nulėmė, kad šalyje sumažėjo pieno pasiūla.

Iš pradžių situacija buvo valdoma, tačiau spalį pašoko sviesto paklausa - ji Norvegijoje išaugo visais 20 %, mat norvegai ėmė kepti rudeninius pyragus. Lapkritį norvegai nupirko dar 30 % daugiau sviesto, mat jau pradėta ruoštis Kalėdiniam laikotarpiui. Rezultatas - kelis kartus išaugusios sviesto kainos.

Gruodžio viduryje pakelis importinio sviesto Norvegijoje jau kainavo 39 eurus. 250 gramų sviesto už 39 eurus - ar galite tai įsivaizduoti? Pieno pramonė skaičiavo, kad šalyje trūksta kelių šimtų tonų sviesto, kad būtų patenkintas vietinis poreikis. Tai, kad Norvegija taikė importo tarifus įvežamiems pieno produktams, žinoma, nepadėjo. Galiausiai, sviesto tiesiog ėmė trūkti - jo buvo galima įsigyti ir už 50 eurų, jei tik žinojai, kur jo rasti.

Vienas norvegų laikraštis nusprendė pasipelnyti iš situacijos ir siūlė kiekvienam naujam prenumeratoriui po pusę kilogramo sviesto. Studentai sviestą pardavinėjo aukcione. O kai kurie švedai sviestą kontrabanda vežė iš svečių šalių, nors už tai buvo baudžiami.

Danai irgi įsijungė į juokingą krizę. Viena televizijos laida rinko sviesto aukas ir į Norvegiją išvežė visus 4000 pakelių sviesto. Sviestas pasirodė ir neapmokestinamų prekių parduotuvėse Švedijos bei Danijos oro uostuose.

Norvegijos valdžia ėmė spręsti problemą sumažindama importo tarifus net 80 %. Tai problemą ir išsprendė, nors sviesto šalyje padaugėjo tik 2012-ųjų pradžioje. Ir taip didžioji Norvegijos sviesto krizė baigėsi.

Kada nors šis juokingas faktas bus minimas kaip praeities keistenybė. Tačiau kas žino - nenuspėjami orai panašią krizę gali sukelti ir vėl.