Įstrigęs kosmose - kai šalies, į kurią turėjai sugrįžti, staiga nebelieka

S.Krikaliovas ne veltui vadinamas paskutiniu Sovietų Sąjungos piliečiu. Kai Sovietų Sąjunga 1991 metais subyrėjo į 15 atskirų valstybių, S.Krikaliovui buvo pasakyta, kad jis negali grįžti namo – kadangi šalis, kuri prižadėjo grąžinti jį į Žemę, nebeegzistavo.

Keturis mėnesius prieš tai tuomet 33-ejų skrydžių inžinierius S.Krikaliovas iš Sovietų Baikonuro kosmodromo, esančio Kazachstane, išskrido į kosminę stotį „Mir“. S.Krikaliovo misija turėjo trukti penkis mėnesius, todėl jis nebuvo rengiamas išbūti ilgesnį laiko tarpą.

Ir tada viskas apsivertė aukštyn kojomis. Pats S.Krikaliovas pasakoja, jog tai buvo netikėta, jis nesuprato, kas vyksta. Kartu su misijos valdymo stotimi jis mėgino diskutuoti šiuo klausimu ir nuspėti, kas nutiks su sovietų kosmoso pramone.

O nutiko labai negeras dalykas – jam buvo pasakyta, kad nėra pinigų grąžinti jį atgal. Praėjus mėnesiui jis sulaukė tokio paties atsakymo, o misijos valdymo stotis paprašė jo dar šiek tiek palaukti.

Tačiau praėjus dar vienam mėnesiui, situacija nepasikeitė. Vyras prisimena, kaip jam sakė, jog tai nėra gerai jo sveikatai, tačiau šalis susiduria su sunkumais, o pinigų taupymas yra didžiausias prioritetas.

Tiesa, jis galėjo grįžti namo. Kosminėje stotyje buvo kapsulė „Raduga“ (liet. vaivorykštė), specialiai skirta grįžimui į Žemę. Tačiau jeigu S.Krikaliovas būtų ja pasinaudojęs, tai būtų reiškę pabaigą ir „Mir“ stočiai – kadangi S.Krikaliovas buvo vienintelis stotyje likęs kosmonautas.

Vyras pasakoja, kad tuomet galvojo, ar turės pakankamai stiprybės, kad užbaigtų šią misiją. Abejonės buvo pagrįstos – raumenų atrofija, radiacija, padidėjusi vėžio rizika, kasdien vis labiau silpnėjanti imuninė sistema – tai buvo tik kelios galimos užsitęsusios misijos pasekmės.

S.Krikaliovo atveju misija užtruko dvigubai ilgiau, nei buvo planuota. Kosmose jis praleido 311 dienų – arba 10 mėnesių – tokiu būdu ne savo noru pasiekdamas naują rekordą.

Per šį laiką planuotų misijų skaičius nuo keturių buvo sumažintas iki dviejų, tačiau nei viena jų neturėjo skrydžio inžinieriaus.

Rusija, kuri tuo metu dėl hiperinfliacijos susidūrė su didžiulėmis finansinėmis problemomis, kitoms šalims pardavinėjo skrydžio vietas į kosminę stotį. Pavyzdžiui, Austrija nusipirko vieną vietą už 7 milijonus dolerių, o Japonija tokią vietą įsigijo už 12 milijonų dolerių – kad į kosminę stotį nusiųstų žurnalistą.

Buvo kalbų ir apie „Mir“ stoties pardavimą, kol ši dar veikia. Visa tai reiškė, kad kiti įgulos nariai grįžo į Žemę, o vienintelis skrydžių inžinierius S. Krikaliovas negalėjo to padaryti.

Toli nuo namų, įkalintas kosmose, vyras paprašė jam atsiųsti medaus ir bent tokiu būdu pakelti nuotaiką. Tačiau medaus jis negavo – vietoje to sulaukė citrinos ir krienų.

S.Krikaliovas grįžo į Žemę 1992 metų kovo 25 dieną – po to, kai Vokietija sumokėjo 24 milijonus dolerių, kad stotyje jį pakeistų Klausas-Dietrichas Flade.

Nusileidęs, iš savo „Sojuz“ kapsulės jis išlipo su raidėmis „SSRS“ ir sovietine vėliava ant kosminio kostiumo. Mačiusieji jį išlipantį iš kapsulės sako, kad jis buvo baltas kaip miltai ir visas šlapias nuo prakaito.

Tuo metu jau visą pasaulį buvo apskriejusi žinia apie „kosmoso auką“. S.Krikaliovui atsistoti padėjo 4 vyrai – prilaikydami jį, kol jis padės pėdas ant žemės. Vienas iš jų ant kosmonauto užmetė kailinius, o kitas atnešė dubenėlį sultinio.

Kol S.Krikaliovo nebuvo, Alkalyko miestas, šalia kurio jis nusileido, jau nebepriklausė Sovietų Sąjungai, o tapo nepriklausomos valstybės Kazachstano dalimi.

Miestas, kuriame jis gyveno iki skrydžio, jau nebesivadino Leningradu, o tapo Sankt Peterburgu.

Būdamas kosmose kartu su kosmine stotimi jis apskriejo Žemės planetą 5000 kartų, bet 5 milijonai kvadratinių kilometrų jo gimtosios šalies paprasčiausiai išnyko. Mėnesinė kosmonauto 600 rublių alga, kuri prieš jam išskrendant buvo laikoma geru atlyginimu, stipriai nuvertėjo – dabar net autobuso vairuotojai uždirbo dvigubai daugiau.

Praėjus kelioms dienoms po nusileidimo S.Krikaliovas pasakojo, kad pokyčiai nebuvo tokie radikalūs. Jis kalbėjo, kad prieš išskrisdamas gyveno Rusijoje, kuri buvo Sovietų Sąjungos sudėtyje, o grįžo į tą pačią Rusiją, kuri dabar priklausė Nepriklausomų valstybių sandraugai.

Netrukus jis pavirto „Rusijos didvyriu“ – o po kelių metų išskrido į dar vieną kosminę misiją, tuo pačiu tapdamas pirmuoju rusų kosmonautu, skridusiu NASA erdvėlaiviu. Dar po kelių metų jis tapo pirmuoju rusu, atsidūrusiu naujojoje Tarptautinėje kosminėje stotyje.