Archeologai Londone aptiko žmogžudystės arba įvykdytos mirties bausmės pėdsakus: dar geležies amžiuje žmogus buvo įmestas į duobę veidu žemyn, su priekyje surištomis rankomis

Archeologai nėra tikri, kaip būtent šis žmogus mirė – bet žino, kad šiam neįprastam palaidojimui yra apie 2500 metų.

Žmogaus rankos buvo rastos ir įstrigusios dubens kauluose – nors visi pančiai jau buvo suirę. Žuvusysis neturėjo kapo, o archeologai nerado jokių karsto žymių.

„Atrodo, jam buvo surištos rankos, ir duobės dugne jis gulėjo veidu žemyn, – sako kasinėjimams vadovavusi archeologė Rachel Wood. – Ir nėra labai daug būdų, kaip galima atsidurti tokioje pozicijoje“.

Dabar mokslininkai, siekdami sužinoti daugiau apie vyro mirtį, tiria skeletą. Griovyje rasti keramikos fragmentai gali padėti jiems išsiaiškinti, kaip tiksliai žuvo vyras.

„Jei jam buvo smogta per galvą kokiu sunkiu daiktu, kaukolėje turėtume rasti žymių, – sako archeologė. – Jei jis buvo nudurtas, ant šonkaulių galėjo likti ašmenų paliktų pėdsakų. Taigi, tikimės rasti kažką panašaus, kas atskleistų, kaip jis mirė“.

R.Wood ir kolegos niūrųjį radinį aptiko už 25 km nuo Londono, kur bus statomas geležinkelio tunelis. Radimvietė yra už pusantro kilometro nuo senovinio kelio, kuris buvo naudojamas dar ir priešistoriniais laikais.

Šioje vietovėje netrūksta istorinių radimviečių, nes įvairūs radiniai rodo, kad žmonės šiose apylinkėse gyveno daugiau nei 4000 metų: nuo neolito laikų iki viduramžių, sako mokslininkė.

Senovinis kaimas

Apylinkėse, kur R.Wood su kolegomis rado skeletą, atrasta ir senovinio kaimo pėdsakų. Žmonės čia gyveno nuo vėlyvojo bronzos amžiaus – taigi, daugiau nei prieš 3000 metų – iki tų laikų, kaip Romos imperija užkariavo ir valdė didelę pietinės Britanijos dalį, kas nutiko prieš 2000 metų.

Jie aptiko senovinių gyvuliams skirtų pastatų liekanų, maisto saugojimo duobes ir mažiausiai vieną apvalųjį namą, būdingą bronzos amžiaus Britanijai.

Dauguma senovės žmonių dar prieš romėnų invaziją persikėlė į rytus, tačiau ši vieta ir toliau buvo naudojama laidotuvėms – ypač tarp žmonių, kurie turėjo aukštą statusą, sako R.Wood. Šiose senovinėse kapinėse, esančiose kiek toliau nuo griovio, kuriame buvo rasta įtariama nužudymo auka, netoli centro buvo ir 20 metrų skersmens žiedinis griovys.

Netoliese archeologai taip pat rado ir puošnų romėnų laikotarpio kapą – iš tų laikų, kai bronzos amžiaus kapinės po kelių šimtų metų jau buvo užžėlusios augalija. Šiame romėniškajame kape archeologai rado suaugusio žmogaus skeletą, palaidotą švinu iškaltame karste – išorinis karstas, greičiausiai pagamintas iš medžio, jau buvo suiręs.

Toks radinys rodo, kad kapo savininkas buvo ypač aukšto statuso asmuo, galėjęs susimokėti už puošnų palaidojimą – nors jokių kitų įkapių ir nebuvo rasta, sako R.Wood.

Tarp kitų išskirtinių apylinkės radinių yra ir milžiniško ceremoninio rato, kadaise buvusio pastatyto iš akmeninių polių, pėdsakai – manoma, kad tai irgi bronzos amžiaus laikų kapavietės atributas.

Žinoma, per tiek laiko stulpai nunyko ir liko tik duobių pėdsakai – tačiau manoma, kad statinys čia stovėjo nuo neolito laikų, iki 3000 metų prieš mūsų erą, sako archeologė. Statinio skersmuo siekė 65 metrus ir jis buvo sudarytas iš 200 medinių polių, tarp kurių pietvakariuose buvo ir įėjimas į rato vidų.

O apskritimo centre būta penkių stulpų struktūros, sulygiuotos su tuo įėjimu – kuris, atrodo, buvo saulėtekio kryptis žiemos saulėgrįžos metu.

Neolito laikų iš medienos sukurti apskritimai taip pat aptikti ir kitose Didžiosios Britanijos vietose, įskaitant ir vieną visai šalia Stounhendžo, – kuris, beje, manoma, buvo panašaus amžiaus.

Parengta pagal „Live Science“.