Ilgiausia pavardė pasaulyje buvo daug ilgesnė už šią antraštę

Kaip skambėjo pilna pavardė? Visą Huberto (taip paprastumo dėlei šiame straipsnyje asmenį, apie kurį pasakojame, vadinsime toliau) vardą ir pavardę sudaro 27 žodžiai: 26 skirtingi vardai ir 988-ių raidžių ilgio pavardė. Kiekvienas iš jo vardų prasideda skirtinga anglų kalbos abėcėlės raide.

Pilnas Huberto vardas ir pavardė skamba taip: Adolph Blaine Charles David Earl Frederick Gerald Hubert Irvin John Kenneth Lloyd Martin Nero Oliver Paul Quincy Randolph Sherman Thomas Uncas Victor William Xerxes Yancy Zeus Wolfeschlegel­steinhausen­bergerdorff­welche­vor­altern­waren­gewissenhaft­schafers­wessen­schafe­waren­wohl­gepflege­und­sorgfaltigkeit­beschutzen­vor­angreifen­durch­ihr­raubgierig­feinde­welche­vor­altern­zwolfhundert­tausend­jahres­voran­die­erscheinen­von­der­erste­erdemensch­der­raumschiff­genacht­mit­tungstein­und­sieben­iridium­elektrisch­motors­gebrauch­licht­als­sein­ursprung­von­kraft­gestart­sein­lange­fahrt­hinzwischen­sternartig­raum­auf­der­suchen­nachbarschaft­der­stern­welche­gehabt­bewohnbar­planeten­kreise­drehen­sich­und­wohin­der­neue­rasse­von­verstandig­menschlichkeit­konnte­fortpflanzen­und­sich­erfreuen­an­lebenslanglich­freude­und­ruhe­mit­nicht­ein­furcht­vor­angreifen­vor­anderer­intelligent­geschopfs­von­hinzwischen­sternartig­raum.

Tikėtina, kad pilnos pavardės perskaityti net nebandėte. Tiesą sakant, netgi garantuoti, kad ji užrašyta, negalime: dažnai Huberto vardas įvairiuose spaudos straipsniuose, dokumentuose ir pan. buvo perrašomas ar perspausdinamas netyčia įveliant klaidų. Dėl to skirtinguose tekstuose dabar jo pavardė rašoma šiek tiek skirtingai.

Huberto gyvenimo istorija

Apie Huberto kilmę esama skirtingų liudijimų. Jo mirties liudijime nurodyta, kad jis gimė 1914 m. Vokietijoje, Bergedorfe (dabar Hamburgo miesto dalis). Kitais duomenimis, jis gimė 1904 m., trečiais – 1917 m.

Bet kokiu atveju, kažkada Huberto šeima emigravo į JAV ir apsigyveno Filadelfijos mieste. Čia jis tapo tekstų rinkėju – žmogumi, kuris turėdavo su spausdinimo mašinėle rinkti jam diktuojamą tekstą. Ilgą laiką Hubertas tiesiog gyveno ramų gyvenimą, o jo pavardė neatkreipė dėmesio. Pirmosios žinios apie keistą Huberto vardą ir pavardę mus pasiekia iš 1938 m.

Tuomet jo vardas pirmąkart pasirodė telefonų knygoje, ir, žinoma, dėl savo ilgio iškart atkreipė Filadelfijos gyventojų dėmesį. Tais pačiais metais Hubertas teisėsi su vietos taksi bendrove, ir jo vardas buvo paminėtas teismo nuosprendyje, patvirtinusiame, kad abi pusės atsisakė pretenzijų viena kitai ir nutarė bylą išspręsti taikiai. Nuosprendyje paminėta, kad neįprastai ilga vieno besiteisiančiųjų pavardė kėlė problemų.

Nuo tada Hubertą pamėgo JAV laikraščiai. Įvairūs žurnalistai nuolat ieškodavo įdomybių, apie kurias galėtų rašyti, o jo vardas bei jo keliamos problemos buvo gana populiari ir skaitytojus dominanti tema. Matyti, kad įdomi ši tema ir dabar – tai įrodo faktas, kad jūs dabar skaitote šį straipsnį. 1952 m. Hubertas, registruodamasis balsuoti rinkimuose, dokumentams pateikė sutrumpintą, „tik“ 35 raidžių pavardės versiją, kurią matote ir šio straipsnio pavadinime.

Nuo tada oficialiuose dokumentuose jo ir jo šeimos narių pavardė imta rašyti taip, pats Hubertas laiškus dažniausiai irgi pasirašydavo taip arba dar trumpiau, ilgąją pavardės formą pasilikdamas ypatingoms progoms. Tais pačiais 1952 m. Hubertui gimė sūnus,, kurį jis pavadino Hubertu Blaine'u Wolfeschlegelsteinhausenbergerdorffu jaunesniuoju.

Kartais Hubertas savo vardo sudėtingumą išnaudodavo gana netikėtais būdais. Pavyzdžiui, jei jis gaudavo sąskaitą už komunalines paslaugas, kuriame jo pavardėje būdavo klaidų (o tai nutikdavo gana dažnai, nes įprastai pavardės tuomet sąskaitose buvo įrašomos ranka), atsisakydavo mokėti, kol bendrovė teisingai nenurodys jo pavardės.

1960 m. knyga „Mūsų Filadelfija“, pristačiusi Filadelfijos istoriją ir geografiją, šmaikščiai paminėjo Hubertą pirmajame sakinyje. Ir netgi jį palygino su vienu garsiausių visų laikų Filadelfijos gyventojų, vienu JAV kūrėjų Benjaminu Franklinu. Sakinys skambėjo taip: „Filadelfiją savo namais vadina Hubertas B. Wolfe­schlegel­stein­hausen­bergerdorffas – tekstų rinkėjas, kaip ir Benjaminas Franklinas - ir dar 2 071 064 gyventojai; tai trečias pagal dydį miestas JAV ir didžiausias mažas miestas pasaulyje.“

1964 m. naujienų agentūra „Associated Press“ pranešė, kad „IBM 7074“ kompiuteris, kurį naudojo Huberto draudimo bendrovė, galėjo automatiškai apdoroti milijoną draudimo polisų, bet negalėjo apdoroti Huberto dėl per ilgo jo vardo. Todėl jo polisas, skirtingai negu kitų, nebuvo įtrauktas į kompiuterinę sistemą ir tvarkomas tik ranka.

Tame pačiame pranešime Hubertas paaiškino žurnalistui, „Kai kas nors mane pašaukia vardu, aš iškart suprantu, kad kviečia mane... Man patinka nebūti minios dalimi“. Tas pats naujienų pranešimas pateikė ir pilną 988 raidžių Huperto pavardę, kurią matote šio straipsnio pradžioje. Agentūros pranešimą persispausdino daug laikraščių visame pasaulyje.

Nėra netikėta, kad daug jų, perrašydami Huberto pavardę, padarė klaidų. 1965 m. lingvistas Dmitrijus Borgmannas savo knygoje „Kai kalba išeina atostogų“ apie įvairias anglų kalbos keistenybes Hubertui paskyrė net keletą puslapių. D.Borgmannas teigė, kad jo knyga yra pirmoji, kurioje Huberto vardas yra pateikiamas teisingai, nes jis vardą nusirašė nuo paties Huberto jam atsiųsto kalėdinio atviruko.

Taip pat, pasak D.Borgmanno, Hubertas jam atskleidė, kad pats kartais laiškus pasirašo tiesiog „Hubertas B. Wolfe + 988 vyresnysis“. „+988“ šiuo atveju žymi jo pavardėje esančių raidžių skaičių. XX a. aštuntajame dešimtmetyje Hubertas pateko į Guinnesso rekordų knygą kaip ilgiausią vardą ir pavardę turintis žmogus. Nuo tada jį ne kartą kvietė ir įvairios TV laidos, pasakojusios apie keistus pasaulio rekordus.

Vis dėlto 1983 m. naujame Guinnesso rekordų knygos leidime liko tik sutrumpinta, 35 raidžių skaičiaus Huberto pavardės forma – matyt, knygos leidėjai nusprendė, kad kadangi originali forma nebeegzistuoja jokiuose dokumentuose, ją nurodyti būtų klaidinga.

O nuo 1990 m. „ilgiausias vardas ir pavardė“ kaip atskiras rekordas iš knygos apskritai išnyko. 1997 m. Hubertas mirė. Tačiau du sūnūs – Hubertas Blaine'as ir Timothy Wayne'as – tęsia jo šeimos liniją.

Kodėl Huberto pavardė tokia ilga ir ką ji reiškia?

Tai kodėl visgi Huberto pavardė yra tokia ilga? Pasak paties Huberto, pavardę susigalvojo jo prosenelis dar XIX a. Šis prosenelis buvo Vokietijos žydas, kurio šeimos nariai iki tol neturėjo pavardės, tik vardus – XIX a. Vokietijoje tai buvo gana retas reiškinys, bet dar pasitaikydavo. Tačiau vieną dieną buvo priimtas įstatymas, kad pavardes turėti privalo visi Vokietijos piliečiai. Ir Huberto prosenelis į pavardės kūrimą nutarė pažiūrėti kūrybiškai. Tiesa, tai tik paties Huberto pasakota istorija – patvirtinti, ar ji teisinga, neįmanoma.

O ką reiškia ši pavardė? Jos trumpoji, 35 raidžių versija Wolfeschlegelsteinhausenbergerdorffas, išvertus iš vokiečių kalbos, apytiksliai reiškia „vilkų medžiotojas, kuris gyvena akmeniniame name kalnų kaimelyje“. Arba „Vilnų karšėjo, kuris gyvena name kalnų kaimelyje, palikuonis“. Galima versti dvejopai, pasirinkite labiau jums patinkantį variantą. Na, o ilgoji pavardės versija, kurią sudaro 988 raidės, netgi pasakoja istoriją.

Pasak jau minėto lingvisto D.Bormanno, perfrazuojant ta istorija skamba maždaug taip: „Kadaise gyveno piemenys, kurie rūpinosi savo avimis ir saugojo jas nuo priešų išpuolių. Dar 1,2 mln. metų prieš šiuos pirmuosius Žemės gyventojus naktį atskrido kosminis laivas, varomas septyniais akmenimis ir iridžio elektriniu varikliu. Jis pakilo į tarpžvaigždinę kelionę, ieškodamas žvaigždžių, aplink kurias suktųsi gyvenamos planetos, kuriose galėtų egzistuoti nauja inteligentiškų būtybių rasė, kuri galėtų daugintis ir džiaugtis gyvenimų, nebijodama kitų protingų būtybių iš tarpžvaigždinės erdvės, išpuolių“.

Pats D.Bormannas pabrėžė, kad jo vertimas yra tik apytikslis, nes dėl, matyt, perrašant pavardę atsiradusių gramatikos ar rašybos klaidų kai kurias vietas suprasti sunku. Tačiau net ir apytikslis vertimas parodo, kad ilgiausia pasaulyje pavardė, pasirodo, slepia mokslinės fantastikos romano užuomazgas. Kaip tokią pavardę susigalvoti nutarė XIX a. Vokietijos gyventojas – galima tik spėlioti.