Baltijos jūros dugne - maždaug 400 metų senumo laivas ir jis nėra tuščias

Kaip rašo „Science alert“, savanoriai narai iš ne pelno siekiančios komandos „Badewanne“ dažnai susiduria su povandeninėmis XX amžiaus relikvijomis, paskandintomis per Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų jūrų mūšius – bet atradimas to, kas, panašu, yra nepažeistas XVII amžiaus olandų prekybos laivas, buvo didžiulė staigmena.

Laivas buvo surastas prie Suomijos įlankos žiočių, šiaurinėje Baltijos jūros dalyje. Radinys išsilaikęs beveik visas ir guli jūros dugne, 85 metrų gylyje.

Vieninteli pastebimi pažeidimai – tie, kuriuos greičiausiai sukėlė vėlesnių laikų tralavimas tinklais – o šiaip jau laivas atrodo tarsi įšalęs XVII amžiuje, rašo „Science alert“. Tokį gerą jo išsilaikymą nulėmė vandens savybės šioje Baltijos jūros dalyje: mažas druskingumas, žema temperatūra ir šviesos nebuvimas veikia kaip konservantas, išsaugantis tokius nuskendusius laivus nepakitusiais ištisus šimtmečius.

Tuo tarpu šiltesniuose vandenyse klestintys mediena mintantys organizmai tokio tipo relikvijoms gali sukelti nebepataisomą žalą – bet štai Baltijos jūros cheminės savybės (ir kol kas nežinomos laivo nuskendimo aplinkybės) išsaugojo šią nepaprastą relikviją iki šių dienų.

Pasak narų, laivo triumai taip pat pilni provizijos ir krovinių.

Surastas laivas priklauso laivų tipui, vadinamam „fluyt“ – kas olandiškai reiškia „fleitą“. Pradėti statyti XVI amžiuje, šie laivai buvo inovatyvūs ir dominavo regione, kuriame ir buvo aptiktas šis radinys. Iš kitų to meto laivų išsiskyrė tuo, kad buvo maksimaliai pritaikyti krovinių gabenimui – kai kitų laivų dauguma buvo pritaikyti atlikti dvi roles, t.y. tarnauti ir kaip krovininiai laivai, ir kaip kariniai, tristiebės „fleitos“ buvo ekonomiškai efektyvios ir talpios.

Dėl šios priežasties „fleitos“ galėdavo gabenti dvigubai daugiau krovinio, nei kiti laivai – o pažangios takelažo sistemos užtikrino, kad laivą galėtų valdyti mažos įgulos, kas „fleitas“ vertė dar pelningesniais laivais.

Nepaisant sėkmingo dizaino ir didelio populiarumo XVI – XVIII amžiuose, iki šių dienų išliko palyginus nedaug tokio tipo laivų. Tolesnis šio konkretaus radinio tyrimas gali atskleisti įdomių faktų apie šį istoriškai svarbų laivų tipą.

„Radinys atskleidžia daug šio laivų tipo savybių, tačiau pasižymi ir unikaliomis savybėmis – pavyzdžiui, laivagalio konstrukcija, – sako Stokholmo universiteto (Švedija) jūrų archeologas Niklas Erikssonas, kuris kartu su suomiais dabar imsis išsamesnių nuskendusio laivo tyrimų. – Gali būti, kad tai yra ankstyvojo dizaino pavyzdys. Taigi, radinys suteikia unikalią galimybę ištirti visame pasaulyje plaukiojusių laivų, tapusių moderniosios globalizacijos pamatu, raidą“.