Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija |
Yra pasakymas – maisto gaminimas pavertė beždžiones žmonėmis. Kaitinant gyvūninės kilmės baltymus virš ugnies, žmonijos protėviams atsirado galimybė gauti daugiau maistinių medžiagų ir energijos – o tai suteikė statybinių medžiagų, reikalingų užsiauginti didesnes smegenis. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Tačiau naujas tyrimas rodo, kad norint gauti šių labai reikalingų maistinių medžiagų, mūsų protėviams visiškai nereikėjo mokėti elgtis su ugnimi. Gali būti, kad vietoje to jie pasinaudodavo natūraliomis karštomis versmėmis – kad išsivirtų mėsą. Neseniai archeologai aptiko įrodymus, kad prie vietų, kur prieš 1,8 mln. metų gyventa homininų (taigi, dar daug laiko iki tol, kai buvo išmokta elgtis su ugnimi), kadaise būta ir karštųjų versmių. Ir kaip savo tyrime, paskelbtame „Proceedings of the National Academy of Sciences“ rašo Masačiusetso Technologijos instituto (MIT) ir Alkalos universtiteto (JAV) archeologai, tai nebuvo atsitiktinumas. Tyrime kalbama apie atradimą, padarytą Olduvajaus tarpeklyje Tanzanijoje. Tyrimo rezultatai rodo rodo, kad kažkada vietovėje buvo gausu hidroterminių angų, kuriose vanduo galėdavo pasiekti didesnę nei 80 °C temperatūrą. Taip pat panašu, kad kad šios angos buvo labai arti ankstyvųjų žmonių gyvenviečių, kuriose rasti akmeniniai įrankiai ir gyvūnų kaulai. Atsižvelgiant į tai, kad čia kalbama apie itin ankstyvus žmonijos laikus, toks radinys kelia intriguojančią galimybę, jog ankstyvieji homininai karštus šaltinius galėjo naudoti maistui gaminimui. „Jei kokia antilopė gnu įkrito į vandenį ir išvirė – kodėl gi jos nesuvalgius?“ – klausia vyriausioji tyrėja Ainara Sistiaga. Tokia hipotezė pirmą kartą kilo dar 2016 m. – per archeologinę ekspediciją Olduvajaus tarpeklyje, kurios metu mokslininkai pamatė maždaug 3 kilometrų ilgio atvirą uolienos nuosėdų sluoksnį, susidariusį maždaug prieš 1,7 milijono metų. Keista, tačiau šis smėlėtas geologinis sluoksnis ryškiai skyrėsi nuo tamsaus molio, glūdinčio giliau – ir kuris buvo susidaręs prieš 1,8 milijono metų. Tai siejasi su dideliu aplinkos pokyčiu, įvykusiu Rytų Afrikoje tuo metu, kai ši pasaulio dalis iš drėgnų ir vešlių žemių virto sausesne vietove. Mokslininkai taip pat atrado lipidų, kuriuos gamina specifinės bakterijų grupės, pėdsakų – ir kokie aptinkami Jeloustouno nacionalinio parko karštosiose versmėse. Tai pateikia labai stiprią užuominą, kad karštosios versmės burbuliavo kaip tik tuo metu, kai čia, Tanzanijoje, pradėjo kurtis homininai. „Lipidai nesusidaro, jei temperatūra nebūna aukštesnė nei 80 °C, – aiškina MIT profesorius Rogeris Summonsas. – Kai kurie mėginiai, kuriuos Ainara parsivežė iš sluoksnio Olduvajaus tarpeklyje, turėjo tuos pačius bakterinių lipidų rinkinius, kurie, mūsų manymu, vienareikšmiškai rodo aukštos temperatūros vandenį“. Tačiau net jei ši vietovė prieš 1,8 mln. metų ir pasižymėjo hidroterminėmis savybėmis, nėra tiksliai aišku, kaip dabar jau išnykusios rūšys su jomis elgėsi. Tačiau mokslininkai teigia, kad jų išvados pagrindžia idėją kad ankstyvieji žmogaus protėviai karštas versmes maisto gaminimui galėjo naudoti kaip troškinimo puodus. Nes vis dar neaišku, kaip jie galėjo atrasti tokias galimybes – galbūt į vieną iš tokių duobių koks nors gyvūnas įkrito pats? – ar kaip tiksliai ir kokį maistą virė žmonijos protėviai – ar tik mėsą, ar ir visokias rastas šakneles? Tuo tarpu dėl tikslios žmonijos ugnies „atradimo“ datos yra stipriai ginčijamasi – tačiau dabar populiariausia versija teigia, kad žmogaus protėviai ugnį pradėjo naudoti maždaug prieš 1 milijoną metų. Tad ši karštų versmių naudojimo maisto gamybai prieš daugiau nei 1,7 milijono metų teorija gali padengti tam tikra atkarpą laike, kai homininai galėjo turėti virto maisto ir labai reikalingų maistinių medžiagų dar toli iki tol, kol jiems pavyko suvaldyti liepsnas. Parengta pagal „IFL Science“. |