Tirdami kaukolę mokslininkai aptiko šiurpius kankinimų pėdsakus - paauglė buvo baudžiama?

Niekas nežino, dėl ko tiksliai buvo sudarkytas jaunos merginos veidas – tačiau jos sužalojimai atitinka bausmes, kurios istoriškai buvo skiriamos nusikaltėliams. Jei žaizdos yra bausmės pasekmė – tai šis atvejis yra anksčiausias žinomas šios žiaurios bausmės taikymo atvejis anglosaksiškojoje Anglijoje, žurnale „Antiquity“ publikuotame tyrime skelbia mokslininkai.

„Galime tik spėlioti, kas šiuo atveju nutiko – tačiau sužalojimų prigimtis rodo sankcijas už konkrečius veiksmus – tokius kaip seksualinius iškrypimus, ar bent jau tokio dalykų interpretavimą“, – portalui „Live Science“ sako Londono universiteto koledžo Archeologijos instituto mokslinis bendradarbis bei tyrimo vadovas Garrardas Cole'as.

Pati kaukolė buvo surasta praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje, atliekant kasinėjimus Oukridžo gyvenvietėje, pietinėje Hampšyro grafystės dalyje, Anglijoje. Tačiau tuo metu mokslininkai netyrė kaukolės – ir neaišku, ar ten buvo palaidoti ir likusieji palaikai.

Vietoj to kaukolė buvo įtraukta į kolekciją, kurią kuravo dabartinis Hampšyro kultūros trestas. Neseniai atliekant šios kolekcijos auditą, kaukolė buvo iš naujo atrasta – ir „kaukolė vis dar buvo padengta dirvožemiu, kas rodė, kad ji nebuvo ištirta“, – sakė G.Cole'as, nusprendęs kartu su kolegomis ją ištyrinėti.

Keli tyrimai pateikė užuominų apie asmenį: anatominė analizė parodė, kad kaukolė priklausė 15–18 metų žmogui, DNR analizė parodė, kad tai buvo moteris, o datavimas radioaktyviąja anglimi atskleidė, kad paauglė gyveno kažkada tarp 776 ir 899 m. – ir išanalizavus skirtingus cheminių elementų izotopus dantyse, paaiškėjo, kad ji neaugo vietovėje, kur būta kreidinių kalvų – kas reiškia, kad ji negimė ar neaugo centrinėje ir rytinėje pietų Anglijos dalyje (visa tai nustatoma pagal cheminius elementus, kurie su vandeniu ir maistu patenka ant dantų).

Tai galėjo būti paauglė prašalaitė, rašo „Live Science“.

Mokslininkų komanda taip pat įvertino žaizdas kaukolėje. Pėdsakai aplink nosį ir burną buvo ryškūs. „Ant kaulų matyti bent du pjūviai, kertantys nosies angos šoną ir kaulą tarp nosies ir viršutinių priekinių dantų, – sako G.Cole'as. – Atrodo, abi žaizdos buvo padarytos aštriu įnagiu plonais ašmenimis. Turint omenyje anglosaksiškąjį laikotarpį (410–1066 m.), greičiausiai tai buvo geležinis peilis. Kitas aštriaašmenis ginklas – pavyzdžiui, kalavijas – būtų buvęs per sunku tokiam reikalui“.

Tyrėjai taip pat pastebėjo negilų pjūvį ant paauglės kaktos, kurį interpretavo „kaip plaukų šalinimo ženklą“, sako G.Cole'as. Paprastai skalpavimas palieka kelių pjūvių žymes, tačiau gali būti, kad prasčiau išsilaikiusioje kaukolėje per šimtus metų kiti pjūvių ženklai nunyko, sako jis.

Paauglė greičiausiai neišgyveno egzekucijos, nes žaizdų kraštuose nėra gijimo požymių, rašo tyrėjai. Net jei jos lūpos ir galvos oda būtų palikta sveika, „nosies sužalojimas galėjo būti pakankamas, kad nulemtų mirtį – nes tikriausiai būtų pažeistas nosies gale esančių arterijų tinklas“, rašo mokslininkai. Perpjovus šias arterijas, turėjo pasipilti kraujas ir galimas daiktas, mergina juo mirtinai užspringo.

Įvykiai, dėl kurių ji žuvo, tebėra paslaptis. Ar minia ją nubaudė už tai, kas tuo metu buvo traktuojama esant nusižengimu? Ar vietos valdžia skyrė jai griežtą bausmę už tai, kad neva įvykdė tam tikro pobūdžio nusižengimus ar nukrypimus? Neturint daugiau įrodymų, archeologams tai gali likti amžina paslaptimi.

Tačiau atrodo, kad „moterų veido žalojimas, kas lygiagrečiai atitinka vyrų kastravimą, yra seniai nusistovėjusi pasaulinė praktika“, – sako G.Cole'as. Ir nors anglosaksų valdovai X a. šią bausmę įformino ir savo oficialiuose įstatymuose, dabar žinoma, kad tokių bausmių atvejų pasitaikydavo ir anksčiau.

„Dabar žinome, kad tokia praktika pasitaikė – bet neįsivaizduojame, kaip dažnai tokios bausmės būdavo taikomos“, – sako G.Cole'as.

Parengta pagal „Live Science“.