Atrado dešimtis tūkstančių įspūdingų uolų piešinių, kuriuos jau pakrikštijo „Senovine Siksto koplyčia“ - viskam ištirti prireiks ištisų mokslininkų kartų

Piešiniai sukurti ant uolų, besidriekiančių beveik 13 kilometrų – ir atradimas jau gavo „Senovinės Siksto koplyčios“ pravardę. Nepaprastai didelis atradimo mastas reiškia, kad norint jį visiškai ištirti, prireiks ištisų mokslininkų kartų, rašo „The Guardian“.

Piešinių amžius nustatytas pagal tai, kas juose pavaizduota – pavyzdžiui mastodontas (dramblinių šeimos atstovas), kurio Pietų Amerikoje nebėra bent jau 12 500 metų, rašo britų laikraštis ir priduria, kad piešiniuose vaizduojami ir kiti senoviniai gyvūnai – kaip kad paleolama, milžiniški tinginiai ir ledynmečio arkliai.

Piešiniai, esantys ypač atokioje Serranía de la Lindosa vietovėje, pirmą kartą buvo atrasti praėjusiais metais – tačiau iki šiol buvo laikomi paslaptyje. Kad patektų į vietą, mokslininkų komandos nariai turėjo dvi valandas važiuoti iš San Chosė del Guaviare – ir dar keturias valandas keliauti pėsčiomis.

„Naujoji radimvietė yra tokia nauja, jie dar net neturi pavadinimo“, – sako archeologė Ella Al-Shamahi.

„Mes atrandame gyvūnus, kurie dabar jau išnykę“, – priduria projekto vadovas ir Ekseterio universiteto archeologijos profesorius, Amazonės ir ikikolumbinės istorijos ekspertas José Iriarte. – Piešiniai yra tokie natūralūs ir taip gerai sukurti, kad beveik nekyla abejonių, jog, pavyzdžiui, žiūrite į žirgą. Ledynmečio arklys pasižymėjo laukiniu, masyviu snukiu. Piešinys toks detalus, kad galima pamatyti net arklio plaukus. Tai yra nuostabu“.

J.Iriarte taip pat praneša, kad piešiniai, kuriuose, atrodo, vaizduojamos mažesnės figūros, pakėlusios rankas virš gyvūnų, gali vaizduoti garbinimą.

„Amazonės žmonėms tokios nežmogiškos būtybės kaip gyvūnai ir augalai irgi turi sielą, jie bendrauja ir sąveikauja su žmonėmis bendradarbiaudami ar priešiškais būdais, per ritualus ir šamanizmą – ką ir matome pavaizduotą uolų mene“, – teigia mokslininkas.

J.Iriarte taip pat nurodo, kad šis atradimas svarbus ir tuo, jog piešiniuose vaizduojama megafauna – nes tai rodo, kaip per amžius smarkiai pasikeitė šis regionas. Piešiniuose pavaizduoti gyvūnai nebūtų galėję gyventi atogrąžų miškuose. Pasak E.Al-Shamahi, kai šie gyvūnai čia gyveno, regionas turėjo būti labiau panašus į savaną.

J.Iriarte sako, kad greičiausiai jų laukia ir daugiau paveikslų, kuriuos dar reikia rasti.

„Mes dar tik palietėme patį paviršių“, – sako jis.