Modernios technologijos atvėrė Brazilijos Amazonės paslaptis - kažkur ten slypi kelis amžius pradingę kaimai

Kaimai dviejų formų – išdėstyti apskritimais ir stačiakampiais.

Apskritųjų kaimų planai nepaprastai panašūs: nuo centrinės aikštės tarsi laikrodžio padalos driekiasi pailgi pylimai.

„Pastarieji pailgi pylimai, žiūrint iš viršaus, atrodo kaip saulės spinduliai, kas jiems suteikia bendrą pavadinimą „Sóis“ – kas portugališkai reiškia „saules“, – tyrime skelbia mokslininkai.

Šis atradimas yra naujo archeologinio projekto, orientuoto į prieškolumbinės Amazonės istoriją, dalis. Per pastaruosius 20 metų tyrinėtojai sužinojo, kad atogrąžų miškų pietuose gyveno daugybė dirvą formuojančių kultūrų, kurios modifikavo kraštovaizdį dar prieš atvykstant europiečiams.

Per pastarąjį dešimtmetį mokslininkai aptiko vadinamųjų piliakalninių kaimų (angl. mound village) liekanas, kurios suformuotos kaip apskritimai ar stačiakampiai – ir sujungtos kelių tinklais.

Tačiau archeologai dar nebuvo ieškoję tokių kaimų Brazilijos Akrės valstijoje, todėl tarptautinė tyrėjų grupė suvienijo pajėgas ir apžiūrėjo vietovę vadinamaisiais lidarais – „šviesos radarais“.

Taikant šią techniką, milijardai lazerio spindulių, paleistų iš aukštai (šiuo atveju – iš sraigtasparnio) prasiskverbia per atogrąžų miško augaliją ir pažymi po juo slypintį kraštovaizdį.

Tyrėjai teigia, kad lidaru atliktas tyrimas kartu su palydovų duomenimis atskleidė išskirtinius 25 apskritojo plano piliakalninius kaimus ir 11 stačiakampio plano piliakalninių kaimų. Dar 15 tokių kaimų buvo taip prastai išsilaikę, kad jų negalima skirstyti į apskrituosiuss ar stačiakampius, sako komanda.

Apskritųjų kaimų vidutinis skersmuo – 86 metrai, o stačiakampiai kaimai dažniausiai mažesni, jų vidutinis ilgis siekė 45 m. Tolesnė „saulės“ kaimų analizė parodė, kad jų gyventojai kruopščiai suplanavo kelius. Kiekvienas „apskritasis“ kaimas turėjo du „pagrindinius kelius“, kurie buvo platūs (6 m pločio) ir pagilinti – ir mažesnius „nedidelius kelius“, vedančius link netoliese esančių upelių.

Tyrėjai nustatė, kad dauguma tokių kaimų buvo arti vienas kito – vidutiniškai vos už 4,4 km. Tyrėjai teigė, kad pagrindiniai keliai dažnai jungė vieną kaimą su kitu, atogrąžų miškuose sukurdami didžiulį bendruomeninį tinklą.

Savitas ir nuoseklus būdas, kaip čiabuviai kūrė šiuos kaimus, rodo, kad jie turėjo konkrečius socialinius modelius, teigia mokslininkai. Netgi įmanoma, kad ši konfigūracija galėjo atspindėti kosmosą, pažymi jie.

Tačiau sudėtinga kelių sistema „vargu ar nustebins Amazonės archeologus -, tyrime rašo mokslininkai. – Ankstyvieji istoriniai pasakojimai liudija apie išvystytą kelių tinklą visoje Amazonėje. Jie minimi nuo XVI a. [Ispanijos dominikonų misionieriaus] vienuolio Gasparo de Carvajalio kelionių laikų, kai jis matė plačius kelius, vedančius nuo šalia upių įsitaisiusių kaimų į šalies vidų“.

Vėliau, XVIII amžiuje, pulkininkas Antonio Piresas de Camposas „apibūdino didelę regione gyvenančią populiaciją ir kaimus, sujungtais tiesiais, plačiais keliais, kurie dar ir buvo švariai prižiūrimi“, – teigia tyrėjai.

Mažai žinoma apie kultūrą, gyvenusią šiuose piliakalniniuose kaimuose. Tačiau išankstiniai tyrimai rodo, kad šios kultūros keramika buvo grubesnė nei ankstesnės kultūros, vadinamos geoglifų kultūra, ir gyvenusios tame regione maždaug nuo 400 m. pr.m.e iki 950 mūsų eros metų.

Tyrimas buvo paskelbtas moksliniame žurnale „Journal of Computer Applications in Archaeology“.

Parengta pagal „Live Science“.