Mokslininkai atrado seniausią žinomą pinigų formą pasaulyje: 100 lobių tyrimai atskleidė, kokius pinigus naudojo mūsų protėviai

Archeologai neseniai ištyrė daugiau nei 5000 šių senovinių metalinių dirbinių, datuojamų ankstyvuoju bronzos amžiumi (2150-1700 m. pr.m.e) – apytiksliai iš 100 lobių, rastų visoje Vidurio Europoje.

Visur jie rado panašių daiktų – „šonkaulių“, žiedų ar ašmenų – kurių dydis ir svoris buvo panašūs. Šis santykinis vienodumas – kartu su tuo, kad objektai buvo atrasti ne pavieniui, bet grupėse – rodo, kad šie daiktai atitiko pripažintus vertės standartus ir buvo naudojami kaip ankstyva pinigų forma – iki pat Skandinavijos šiaurėje, skelbiama tyrime.

Kad tokius daiktus būtų galima laikyti pinigais, jų turi būti pagaminta labai daug, ir jie turėjo būti „tam tikru būdu standartizuoti, pavyzdžiui, išvaizdos ar svorio atžvilgiu“, – sako Leideno universiteto (Olandija) archeologijos docentas ir pagrindinis tyrimo autorius Maikalas Kuijpersas.

Bronzos amžiaus žmonės keisdavosi daiktais remdamiesi jų verte. Neolito žmonės dažnai kaip valiutą naudojo titnaginius durklus. Tačiau tokiuose sandoriuose atskiri durklai buvo vertinami kaip prestižiniai daiktai, o ne kaip standartizuotos prekės, sako M.Kuijpersas.

„Tai svarbus šios bronzos amžiaus objektų grupės aspektas – jie yra aiškiai, specialiai standartizuoti“, – sako jis. M.Kuijpersas ir tyrimo bendraautorius to paties universiteto archeologijos mokslų daktaras Cătălinas Popa savo išvadas paskelbė mokslinaime žurnale „PLOS One“.

Šiais laikais monetų nominalai ir popierinė valiuta yra gaminami taip, kad būtų beveik identiški. To pasiekti su bronzos amžiaus žiedais, „šonkauliais“ ir kirviais andainykščiams žmonėms, žinoma, nebuvo galimybių – tuometinės civilizacijos dar neturėjo sofistikuotų svėrimo sistemų, tad greičiausiai vertindavo objekto svorį pagal tai, kiek sunkus (ar lengvas) jis buvo juntamas rankoje. Kitaip tariant, tikslus objekto svoris buvo nesvarbus tol, kol jis buvo „pastebimai identiškas“, rašo mokslininkai.

M.Kuijpersas ir C.Popa išmatavo 2639 žiedų, 1780 „šonkaulių“ ir 609 kirvių ašmenų svorius. Tada palygino statistiškai, naudodami metodą, naudojamą psichofizikoje – psichologijos srityje, kurioje kiekybiškai vertinama, kaip mes suvokiame svorį ir kitus veiksnius nuosavais jutimais. Jų skaičiavimai atskleidė, kad objektas, sveriantis nuo 176 iki 217 gramų, bus suvokiamas kaip lygus 196 gramams – „standartinis“ svoris, kurį tyrėjai nustatė remdamiesi objektų svorių spektru.

Šios išvados ne tik siūlo pažvelgti į bronzos amžiaus laikų sandorius, bet ir kelia intriguojančius klausimus apie žmogaus intelekto evoliuciją ir problemų sprendimo galimybes – „kaip žmonės priėjo iki tokio dalyko, kaip svėrimo sistemos sukūrimo. Kaip vystėsi žmonijos žinios ir suvokimas“, – rašo mokslininkai.

„Mūsų suvokimas vyksta ne tik smegenyse, bet ir sąveikaujant su pasauliu bei medžiagomis, su kuriomis dirbame“, – sako Maikalas Kuijpersas.

Parengta pagal „Live Science“.