Galbūt istorija būtų pasisukusi kitaip – kaip Adolfas Hitleris bandė tapti dailininku: akademija jo piešinius įvertino kaip „nepatenkinamus“ (Paveikslų foto galerija, Video)

1908 m. pradžioje, mirus motinai, 18-metis Adolfas Hitleris paliko provincijos gimtąjį miestą Lincą ir persikėlė į žavingą Austrijos-Vengrijos imperijos sostinę Vieną. Palikęs velionio tėvo norus, kad sūnus taptų valstybės tarnautoju, Hitleris Vieną matė kaip idealią vietą savo paties jaunystės svajonei – tapti dailininku.

Tačiau, kai Hitlerio vaikystės draugas ir naujas kambario draugas Augustas Kubizekas iškart buvo priimtas į konservatoriją mokytis muzikos, Hitleris pirmuosius mėnesius Vienoje praleido eidamas vėlai miegoti, eskizuodamas ir skaitydamas krūvas knygų.

Kaip rašo biografas Volkeris Ullrichas savo knygoje „Hitler: Ascent, 1889–1939 m. “, Kubizekas nežinojo, kad prieš persikeliant į Vieną, Hitlerį miesto dailės akademija jau buvo atmetusi. Nors jis išlaikė pradinį egzaminą 1907 m., jo piešimo įgūdžiai buvo „nepatenkinami“, nusprendė priėmimo komisija.

Po daugelio metų savo autobiografiniame manifeste „Mein Kampf“ Hitleris teigė, kad atmetimas jam trenkė „kaip varžtas iš dangaus“, nes jis buvo taip įsitikinęs savo sėkme. 1908 m. rudenį jis vėl kreipėsi į Dailės akademiją, ir jie vėl jį atmetė. Per ateinančius kitus metus  jis kraustėsi iš vieno pigaus nuomojamo kambario į kitą, kurį laiką net gyveno benamių prieglaudoje.

Tada 1909 m. Hitleris pagaliau pradėjo užsidirbti, tapydamas mažus aliejinius ir akvarelinius paveikslus, daugiausia Vienos pastatų ir kitų orientyrų vaizdus, ​​kuriuos jis nukopijavo iš atvirukų. Parduodamas šiuos paveikslus turistams ir rėmelių pardavėjams, jis užsidirbo pakankamai, kad išsikraustytų iš benamių prieglaudos į vyrų namus, kur dienomis tapė, o naktimis mokėsi toliau.

Vienoje nusivylęs jaunas menininkas susidomėjo politika. Nors Hitleris „Mein Kampf“ tvirtino, kad jo antisemitinės pažiūros susiformavo šiuo laikotarpiu, daugelis istorikų abejoja šia supaprastinta istorija. Juk žydų parduotuvės savininkas Samuelis Morgensternas buvo vienas ištikimiausių Hitlerio paveikslų pirkėjų Vienoje.

Tačiau praleistas laikas Vienoje suformavo Hitlerio pasaulėžiūrą, ypač susižavėjimą tuometiniu miesto meru Karlu Luegeriu, kuris garsėjo ne tik antisemitine retorika, bet ir oratoriaus sugebėjimais.

Hitleris persikelia į Miuncheną

1913 metų gegužę persikėlęs į Miuncheną, Hitleris tęsė savo meninę veiklą, pardavinėdamas panašias miesto įžymybių scenas parduotuvėse ir alaus soduose. Nors galų gale jis rado kelis ištikimus, turtingus klientus, kurie užsakė jam darbus, jo progresas sustojo 1914 m. sausio mėn., kai Miuncheno policija jį susekė dėl to, kad jis nesugebėjo užsiregistruoti kariniame šauktinių punkte Lince.

Kaip pažymi Ullrichas, Hitleris neišlaikė Austrijos kariuomenės karinio pasirengimo egzamino ir egzaminuotojai paskelbė jį „netinkamu kovos ir palaikymo pareigoms atlikti, per silpnu, negalinčiu šaudyti ginklais“. Bet tais pačių metų rugpjūtį, prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, jis baigė jauno menininko karjerą savanoriu užsirašęs į Vokietijos imperijos armiją.

Tęsinys kitame puslapyje: