Vienas garsiausių protestų pasaulio istorijoje – žymusis Mahatmos Gandžio „Druskos žygis“: kaip milijonai indų sukilo prieš kolonijinę Britanijos valdžią ir kodėl būtent druska? (Foto, Video)

Nuo 1910-ųjų pabaigos Mohandas Karamchandas Gandis buvo vienas svarbiausių lyderių Indijos bandymuose atsikratyti britų kolonijinio dominavimo jungo, dar kitaip vadinamo „Raj“ – radžu.

Liesas ir santūrus buvęs advokatas paskatino pilietinį nepaklusimą kolonijinei politikai, paskatino indus boikotuoti britiškas prekes ir už savo nepaklusnumą kolonijinei valdžiai dvejus metus buvo kalinamas.

Gandhi „satyagraha“ filosofija, kuri nesmurtiniu būdu siekė atskleisti tiesą ir įveikti neteisybę, pavertė jį labiausiai poliarizuojančia figūra subkontinente. Nors britai jį vertino įtariai, indai jį pradėjo vadinti „Mahatma“ arba „didžiadvasiu“.

Kai 1930 m. sausio mėn. Indijos nacionalinis kongresas padvigubino pastangas dėl nepriklausomybės, daugelis manė, kad Gandis surengs iki šiol ambicingiausią savo „satyagraha“ kampaniją. Jis pasiūlė protestą dėl druskos.

Kaip ir daugelio kitų prekių atveju, Didžioji Britanija nuo XIX amžiaus taikė Indijos druskos prekybinį monopolį, uždraudusi vietiniams gaminti ar parduoti mineralą ir privertusi juos brangiai druską pirkti iš Didžiosios Britanijos pirklių. Kadangi druska buvo būtina maisto gamyboje Indijos karštame klimate, Gandis druskos įstatymus laikė nepateisinamu blogiu.

Daugelis Gandžio bendražygių iš pradžių buvo skeptiški. „Mes buvome sumišę ir negalėjome pradėti nacionalinės kovos su įprasta druska", - prisiminė Jawaharlalas Nehru, vėliau pirmasis Indijos ministras pirmininkas.

Vis dėlto Gandžiui druskos monopolija buvo ryškus pavyzdys, kaip Britanija nesąžiningai primetė savo valią net ir pagrindiniams Indijos gyvenimo aspektams. Spaudimo poveikis peržengė religinius ir klasinius skirtumus, kenkdamas tiek induistams, tiek turtingiems ir neturtingiems musulmonams.

Kovo 2 d. jis parašė laišką Didžiosios Britanijos vicekaraliui lordui Irwinui ir pateikė daugybę prašymų, tarp kurių buvo druskos mokesčio panaikinimas. Jei jo nepaisys, jis pažadėjo pradėti „satyagraha“ kampaniją.

Irwinas nepateikė jokio oficialaus atsakymo ir 1930 m. kovo 12 d. auštant Gandis įgyvendino savo planą. Apsirengęs skara ir sandalais, laikydamas medinę lazdą, jis su keliomis dešimtimis kompanionų pėsčiomis leidosi į žygį nuo ašramo (hinduizme vienuolynas arba užuovėja) netoli Ahmedabado iki Arabijos jūros miesto Dandžio (Dandi). Ten jis planavo nepaisyti druskos mokesčio neteisėtai išgaudamas mineralą iš paplūdimio smėlio.

Buvo manoma, kad Gandis bus suimtas ar net sumuštas kelionės metu, tačiau britai bijojo viešos reakcijos ir nusprendė nenutraukti žygio.

Gandžio kolona žygiavo maždaug 20 km per dieną greičiu. Pakeliui jis sustodavo keliasdešimtyje kaimų, kad kreiptųsi į mases ir pasmerktų britų priespaudą ir druskos mokestį. Jis taip pat paragino vyriausybės darbuotojus priimti savo nebendradarbiavimo filosofiją, metant darbą.  „Valdiškas darbas suteikia jums galią tironizuoti kitus.“ - sustojęs Nadiado mieste teigė Gandis.

Tęsinys kitame puslapyje: