Prezervatyvo istorija: nuo graikų mitų iki gamybos su šilko ar aksomo „pamušalu“

Mino sėkloje knibždėte knibždėjo gyvačių, skorpionų ir kitokių baisybių, tad Prokrisa, panaudodama ožkos šlapimo pūslę, apsisaugojo nuo šios bjaurasties.

Senovės Egipto piešiniuose, kuriems daugiau nei 5000 metų, vaizduojami į prezervatyvus panašius maišelius užsimovę vyrai. Surasta ir mumijų, kurių lyties organai apmauti panašiais gobtuvėliais. Greičiausiai jų paskirtis buvo apsaugoti nuo įvairių infekcijų, sužeidimų ir vabzdžių įkandimų.

Italų gydytojas Gabriello Fallopio ieškojo patikimo būdo apsisaugoti nuo tuo metu Europoje greitai plintančio sifilio ir tam pasiūlė naudoti specialiais tirpalais suteptus drobinius maišelius – kaip jais naudotis, aprašė veikale „Apie prancūziškąją ligą“, kuris išėjo jau po jo mirties 1564-aisiais.

Viduramžiais prezervatyvai buvo gaminami iš avių ir kitų gyvulių žarnų ar žuvų odos. Kinijoje būta prezervatyvų iš šilko popieriaus, Japonijoje – iš vėžlių kiautų ar gyvūnų ragų.

Seniausias rastas prezervatyvas pagamintas apie 1640 m. iš žuvų ir gyvūnų žarnų. Tuomet jie buvo naudojami tik apsisaugoti nuo lytiškai plintančių ligų, bet ne nėštumo prevencijai.

Manoma, kad vienas pirmųjų prezervatyvus pradėjęs naudoti ir kaip apsaugą nuo apvaisinimo XVIII a. buvo garsiausias visų laikų meilužis italas Giacomo Girolamo Casanova. Tiesa, šiuo požiūriu šis daikčiukas, matyt, ne vieną yra nuvylęs, nes 5–7 cm skersmens maišeliai negalėjo taip glaudžiai aptemti vyriškojo organo kaip dabartinių laikų prezervatyvai.

Casanovos laikais prezervatyvai buvo daugkartiniai, su šilko ar aksomo „pamušalu“, suveržiami virvele. Jie buvo išplaunami, patepami vazelinu ir laikomi specialiose medinėse dėžutėse iki kito karto.

1839 m. Charlesas Goodyearas išrado kaučiuko vulkanizavimą, o 1855-aisiais buvo pagamintas pirmasis guminis sargis. Nuo tada prasidėjo masinė jų gamyba.

Tiesa, prezervatyvai tuo metu vis dar buvo daugkartinio naudojimo ir brangūs. Vienkartiniai pradėti gaminti tik apie 1930-uosius. Sovietinė propaganda skelbė – Sovietų Sąjungoje sekso nėra! Tačiau prezervatyvų būta.

Tiesa, pirmieji buvo skirstomi ir pardavinėjami tiktai per centrinių vaistinių tinklą. Kaip dauguma prekių, jie taip pat buvo deficitas ir buvo pardavinėjami daugiausia „pagal pažintis“.