Gėrimas, be kurio daugelis neįsivaizduoja savo dienos - seniau kai kurių net vadintas šėtono gėrimu: į Lietuvą atkeliavo visiškai netikėtai

Tačiau pasakojama, kad XVI a. jo paragavęs popiežius sušuko: „Nugalėkime šėtoną palaimindami šį gėrimą.“

Tuo metu dar XI a. kava iš Etiopijos buvo atvežta į Arabiją. Arabai be galo susižavėjo tonizuojamuoju naujojo „musulmonų vyno“ poveikiu, mat tikrasis vynas islamo išpažinėjams griežtai draudžiamas.

Legenda pasakoja, jog maždaug prieš 1500 m. Etiopijoje piemuo pastebėjo, kad paskabiusios uogų nuo vieno krūmo jo ožkos tampa ypač energingos. Paragavęs tų uogų ir piemuo nenustygo vietoje.

Išgirdę tokį jo pasakojimą žalių kavos pupelių pakramtė vienuoliai, tačiau jiems labai nepatiko kartus skonis. Nusivylę jie švystelėjo pupeles į laužą. Pasklido malonus spragančių kavos pupelių aromatas. Susidomėję vienuoliai kepintas pupeles užpylė verdančiu vandeniu, paragavo ir pasijuto gavę Dievo dovaną. Ji padėdavo jiems neužmigti ir ištverti ilgas maldų valandas.

XV a. antrojoje pusėje kava per Meką ir Mediną išplito visoje Arabijoje, o 1510 m. pasiekė Kairą Egipte. 1530 m. Damaske buvo atidaryti pirmieji istorijoje žinomi kavos namai. Pagal arabų tradicijas kavą galėjo virti tik vyrai, moterys turėjo teisę tik mėgautis šiuo gėrimu.

Arabai suprato, kokį vertingą augalą jie turi, ir uždraudė eksportuoti kavamedžių sėklas. Tačiau piligrimai sugebėjo slapta jų išgabenti, taip kava paplito po visą pasaulį. XVI a. pabaigoje Venecijos pirkliai atvežė pirmuosius kavos pupelių maišus į Vakarų Europą.

Ilgą laiką kava buvo labai brangi, todėl įstabaus kvapo ir skonio gėrimo kelis šimtmečius galėjo paragauti tik labai turtingi žmonės.

1901 m. japonas Sartori Kato pristatė pirmuosius tirpiosios kavos pavyzdžius. 1938 m. „Nestle“ pradėjo masinę tirpiosios kavos gamybą.

Lietuvoje kava pasirodė XVIII a. pradžioje. Pasakojama, kad 1683 m. turkų armija, skubiai traukdamasi iš Vienos, mieste paliko 500 maišų kavos. Lietuvos ir Lenkijos karaliaus Jono III Sobieskio daliniai didžiules turkiškos kavos atsargas kaip karo grobį parsigabeno namo. Gėrimas iš pradžių priimtas įtariai, bet po truputį jo gerbėjų gretos didėjo.