Didingos civilizacijos griuvimo priežastis gali padėti atskleisti ir tai, kas paprastai lieka tualete

Mokslininkai išskyrė keturis dar niekur neaprašytus laikotarpius, kuomet populiacijos dydis keitėsi priklausomai nuo to, ar klimatas buvo labai sausas, ar labai drėgnas: 1350-950 m.pr.m.e, 400-210 m.pr.m.e., 90-280 m. ir 730-900 m. Ištirtos išmatų krūvelės rodo, jog Itzano mieste, kuris šiais laikais būtų ten, kur dabar Gvatemala, žmonės gyveno net 650 m. anksčiau, nei prieš tai teigė archeologinės išvados. „Šis tyrimas suteiks archeologams naujų galimybių pažvelgti į pokyčius, kokių jokios kitos archeologinės išvados anksčiau nerodė - nes tiesiog neegzistavo arba buvo sunaikintos“, – teigia McGillo universiteto Kanadoje biochemikas Benjaminas Keenanas. „Majų žemumose jokie pastatai ir žmonių gyvenimo pėdsakai neišliko, kadangi aplink vien tropiniai miškai“, - sako jis. Šiam tyrimui naudojamas pakankamai naujas analizės metodas – stanoliai. Tai organinės molekulės žmonių ir gyvūnų išmatose, kurios tūkstančius metų išlieka ežerų ir upių nuosėdiniuose sluoksniuose.

Šių stanolių koncentracija nuosėdiniuose sluoksniuose padeda ištirti, kaip keitėsi įvairūs populiacijos rodikliai - o vėliau visa tai gali būti paremta kitais istoriniais šaltiniais.

Šio tyrimo metu stanoliai buvo tirti viename netoli Itzano vietovės esančiame ežere. Tyrimo rezultatai buvo palyginti su tuo, ką ekspertai jau žino apie šią vietą iš atliktų archeologinių kasinėjimų.

Rezultatai buvo lyginami ir su istoriniais klimato duomenimis – kritulių kiekiu (arba kritulių nebuvimu) ir žiedadulkių kiekiu, kuris parodo, kiek teritorijos buvo padengta augalija. Tyrinėtojai aptiko koreliacijų, tačiau naujai nustatytas buvo ir populiacijos kitimas.

„Visuomenei svarbu žinoti, jog kažkada egzistavo civilizacijos, kurias taip pat paveikė klimato kaita ir kurioms taip pat reikėjo prie to prisitaikyti.“ – pabrėžia biochemikas Peteris Douglasas iš McGillo universiteto.

„Sujungus rastus duomenis apie klimato ir populiacijos kaitą, pasimato aiškus ryšys tarp kritulių kiekio ir senovinių miestų gebėjimo išlaikyti populiaciją.“

Tyrinėtojų komandai ištyrus išmatas, pavyko išskirti periodą, kada įvyko populiacijos šuolis – 1697 m., kai Ispanija užpuolė paskutinę likusią Majų tvirtovę. Tai galimai buvo karo belaisvių judėjimas, apie kurį iki pat dabar istorikai nieko nėra užfiksavę raštu.

Vis dėlto yra laikotarpių, kuomet manyta, jog populiacija Itzane buvo pakankamai didelė - tačiau rastų stanolių kiekis sako ką kita.

Tyrinėtojų manymu, taip nutiko todėl, kad žmonių išmatas Majai naudojo kaip pasėlių trąšą – norėjo pažaboti dirvožemio suprastėjimą ir maistinių medžiagų praradimą savo laukuose.

Visą šia informaciją sužinome iš tūkstančių metų senumo išmatų likučių – tai įrodymas, kad toks analizės būdas gali padėti mokslininkams išsiaiškinti, kaip kito populiacija dar senovėje.

„Išmatų stanoliai turi didelį potencialą tapti Mezoamerikos žmonių ir gyvūnų populiacijos pokyčių tyrimų įrankiais, kartu pateikdami įžvalgas apie žemės naudojimo pokyčius“, - išvadoje skelbia mokslininkai.

Tyrimas skelbiamas „Quaternary Science Reviews“.

Parengta pagal „Science Alert“.