Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija

Kontroversiškiausia Sąjungininkų operacija – Dresdeno bombardavimas: būtinybė ar karo nusikaltimas – „tai buvo didžiausios pavienės skerdynės Europos istorijoje“: tikslus aukų skaičius iki šiol kelia diskusijas (Foto, Video)

2021-07-20

(2)

(32)

(9602)

Kad ir kiek šokiruojantis yra toks milžiniškas žuvusiųjų skaičius, karo istorijoje „miesto strateginio bombardavimo“ metu neišsiskyrė.

Dauguma Vokietijos miestų buvo subombarduoti iki 1945 m. ir daugelis jų patyrė proporcingą mirtingumą ir sunaikinimo laipsnius.

1943 m. liepos mėn. bombardavus Hamburgą, kilo pirmoji didelė ugnies audra ir žuvo daugiau nei 30 000 civilių.

Ir nors Vokietijos „Blitz“ virš Anglijos tapo daugybės knygų ir filmų objektu, „Luftwaffe“ reidai prieš Rytų Europos miestus, tokius kaip Belgradas (daugiau nei 17 000 žuvusiųjų) ar Varšuva (iki 25 000 žuvusiųjų), buvo kur kas mirtingesni - nekalbant apie branduolinius miestų sprogimus Japonijoje.

Tačiau vietoje mirties ir sunaikinimo mastų atrodė, kad jų negalima palyginti su tokiais liudijimais kaip Vonneguto.

Po bombardavimo paskirtas sanitarinės valymo įgulos nariu, karo belaisvis Vonnegutas turėjo kastis į slėptuves ir rūsius, kurie „atrodė kaip tramvajus, pilnas žmonių, kuriems vienu metu buvo širdies nepakankamumas. Tiesiog žmonės, sėdintys ant savo kėdžių, visi negyvi“, - žuvę dėl deguonies trūkumo, kurį ištraukė ugnies audra.

Dresdenas buvo žinomas kaip „vokiečių Florencija“ ant Elbės kranto

Stebėtojai anksti pastebėjo, kad Dresdeno bombardavimas reiškė ne tik civilių mirtį, bet ir Europos kultūros centro bei baroko spindesio sunaikinimą.

Nuo Augusto Stipriojo valdymo (1670–1733), „vokiečių Florencijoje“ ant Elbės kranto, buvo sukaupta garsių meno kolekcijų, porceliano kolekcijos, spaudinių, mokslinių instrumentų ir juvelyrinių dirbinių kolekcija.

Daugelis vokiečių suvokė ypatingą neteisybę dėl vėlyvo 1945 m. vasario mėn. Dresdeno bombardavimo.

1945 metų žiemą Dresdenas buvo tankiai perkrautas miestas, pripildytas pabėgėlių, bėgančių nuo besiveržiančios Raudonosios armijos. Daugumai jų karo pabaiga atrodė artima ir neišvengiama, o didelio masto ataka nereikalinga.

Tačiau Sąjungininkų strategai bijojo leisti Vermachtui persigrupuoti prie Vokietijos sienos. Vien tik JAV armija nuo 1944 m. gruodžio iki 1945 m. sausio patyrė beveik 140 000 aukų ir 27 000 per savaitę prieš Dresdeno bombardavimą – tai buvo didžiausi nuostoliai Vakarų sąjungininkų kare prieš Hitlerį.

Taigi, nors Dresdeno bombardavimas buvo teroro kampanija, kurios metu buvo surengtas niokojantis civilių ir kultūros objektų naikinimas, tai buvo karo dalis, kurioje tokia taktika buvo plačiai ir niūriai vykdoma.

Nepraėjus nė trims mėnesiams ir praėjus aštuonioms dienoms po to, kai Adolfas Hitleris nusižudė savo požeminiame bunkeryje, Vokietijos vyriausioji vadovybė pasirašė besąlygišką visų vokiečių pajėgų pasidavimą.

1 | 2

MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.