Istoriniai miestai
.


Narai senoviniame nuskendusiame Herakliono mieste – kadaise didžiausiame Viduržemio jūros Egipto uoste – aptiko retas karinio laivo liekanas ir kapinių kompleksą, rodantį, kad čia lankėsi ir gyveno graikų pirkliai, pirmadienį pranešė Egipto Senienų ministerija.


„Sėdintį geltoname plastikiniame skalbinių krepšyje, pritvirtintame prie dviejų storų virvių, mane po truputį leido į žemės gilumą. Šviesa pritemo, temperatūra atvėso. Orą užliejo stiprus tvaikas. Vienintelis atsklindantis garsas buvo aukščiau dirbančių darbininkų šūkavimas „shweya!“ – „lėtai!“. Vienas klaidingas sprendimas, ir galėjau nukristi iš 30 metrų aukščio. – pasakoja „Washington Post“ žurnalistas Sudarsanas Raghavanas.


Egipto archeologai teigia atkasę didžiausią iki šiol Egipte atrastą senovės miestą. „Dingusiam auksiniam miestui“ yra 3000 metų, jis gyvavo valdant faraonui Amenhotepui III, sakė egiptologas Sahi Hawassas.


Egipto Senienų ministerija praneša apie daugybę naujų radinių, aptiktų kasinėjant dvejus po vandeniu esančius senovinių miestų griuvėsius: Kanopą ir Heraklioną – abu, esančius netoli Abi Quiro (netoli Aleksandrijos) įlankoje. Apibendrinant radinius, juos sudaro auksas, keramika, šventyklos ir dar daugiau aukso, rašo „IFL Science“.


Į pietryčius nuo šiuolaikinio Egipto miesto Zagazigo stovi raudono granito griuvėsiai, kurių vietoje anksčiau stovėjo gražus miestas, itin svarbus Bastet – džiaugsmo ir pramogų deivės Egipto mitologijoje – garbintojams. Egipte Bastet tūkstančius metų buvo viena svarbiausių deivių, tačiau labiausiai išpopuliarėjo XXII dinastijoje (945-715 metai pr. m.e.), kai to meto faraonai mieste jai pastatė šventyklą ir pavadino ją Per-Bast.


Graikų archeologė Calliope Limneos-Papakosta paskutinę varginančių kasinėjimų dieną jau buvo pasiruošusi eiti namo. Ji 14 metų ieškojo legendinio užkariautojo Aleksandro Makedoniečio (arba Aleksandro Didžiojo) pėdsakų aplink Shallalat sodus – parką, kuris kažkada stovėjo pačioje Aleksandrijos širdyje. Po tiek laiko ji buvo pasiruošusi baigti savo kasinėjimus – nes vilties, kad ką nors atras, jau buvo nedaug.


Archeologai Egipte atkasė, kaip jie apibūdina, miestą, kuriam gali būti daugiau nei 7 tūkst. metų, jame aptikta namų, įrankių, keramikos dirbinių ir didžiulių kapų, praneša agentūra BBC.


Antradienį Aukščiausioji antikos radinių taryba pranešė, kad archeologai atkasė 2 000 metų senumo šventyklą, kuri galėjo būti skirta senovės Egipto deivei-katei Bastei.


Aleksandrui Makedoniečiui ilgą laiką buvo priskiriami nuopelnai už tai, kad jis pirmasis apgyvendino išilgai Egipto pakrantės esančias vietoves, kurios vėliau tapo dideliu miestu-uostu Aleksandrija. Vis dėlto, per pastaruosius metus padaugėjo įrodymų, kad žmonės apsigyveno toje vietovėje daug anksčiau, praneša livescience.com.
|
||