Stalinistinio kalėjimo vietoje aptiko nužudytų paauglių palaikus: tai buvo griežčiausias iš visų komunistinių tardymo centrų

Trejus palaikus žmonių, kuriems, kaip manoma, mirties metu buvo apie 19-20 metų, rado Lenkijos Nacionalinio atminimo instituto Paieškos ir atpažinimo biuras.

„Padarysime viską, kad visa teritorija būtų ištirta iki šių metų pabaigos ar kitų metų pradžios, – per spaudos konferenciją sakė paieškos grupės vadovas profesorius Krzysztofas Szwagrzykas. – „Tik tada galėsime tiksliai pasakyti, kad čia jau nebėra jokių kitų žmonių palaikų. Vietovė, kurioje esame, vis dar slepia daugybę dramatiškų paslapčių, ir mes esame čia, kad jas visas išaiškintume“.

Komanda vykdo paieškas kalėjime, kurį NKVD ir Viešojo saugumo tarnyba – komunistinės Lenkijos slaptoji stalinistinė policija – naudojo tardymams, kankinimams ir buvusių Tėvynės armijos bei Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų narių bei kitų režimo oponentų žudymui.

Per praėjusį pavasarį prasidėjusias paieškas kol kas buvo surasta 20 žmonių palaikų.

Užpraėjusią savaitę po griuvėsių ir asfalto sluoksniais buvo aptikti 35-45 metų vyro palaikai, be jokio karsto palaidoti mažame bevardžiame kape.

„Kūnų išdėstymo būdas ir vieta, kur jie buvo rasti, rodo, kad tai pratęsia ankstesnių atradimų seriją, – kalbėdamas apie naujausią niūrų radinį, sakė K.Szwagrzykas. – Tik dabar dar tikrai ne laikas kalbėti apie aukų vardus“.

Kalėjimas šnekamojoje kalboje buvo žinomas Toledo pavadinimu ir veikė iki 1956 m. Buvę kaliniai jį apibūdino kaip griežčiausią iš visų komunistinių tardymo centrų.

Archeologai tiria teritoriją tarp garažų ir po jais, kurie buvo pastatyti po kalėjimo likvidavimo.

Ši teritorija anksčiau buvo kalėjimo sodas, kuriame, liudininkų teigimu, buvo palaidoti nužudytų kalinių kūnai.

Oficialus Toledo pavadinimas buvo „Baudžiamasis ir Tyrimų kalėjimas Varšuva III“, jis buvo pavaldus Viešojo saugumo biurui ir NKVD. Kalėjimas pradėjo veikti tada, kai sovietų kariuomenė 1944 m. įsiveržė į Varšuvos Pragos rajoną ir įsikūrė Akademijos Legiono 36-ojo pėstininkų pulko kareivinėse, pastatytose carinės Rusijos laikais.

Nuo pat savo gyvavimo pradžios tai buvo ginkluoto pogrindžio karių ir slaptų organizacijų narių egzekucijų vieta. Objektas buvo laikomas vienu iš griežčiausių tokio tipo kalėjimų, garsėjančių kankinimais ir daugybe egzekucijų.

Toledą juosė trijų metrų aukščio siena, kurios viršus buvo nuklotas stiklo šukėmis ir spygliuota vieta. Kalėjimo kampuose buvo sargybos bokštai su prožektoriais. Nuo 1951 m. mirtimi nuteistųjų kameros buvo įkurtos pirmame aukšte.

Palaikai buvo palaidoti kalėjimo teritorijoje esančiame griovyje. Kūnai buvo užkasti pakaitomis su šiukšlėmis ir užberti kalkėmis.

Po 1956 m. Toledas buvo paverstas moterų kalėjimu. Aštuntajame-devintajame dešimtmečiuose pastatas buvo nugriautas, o toje vietoje buvo pastatyti daugiabučiai.

2001 m. kalėjimo vietoje buvo pastatytas paminklas „Pagerbiant nužudytuosius Pragos kalėjimuose 1944-1956 m.“. Paminklo statybai buvo panaudoti kalėjimo sienos pamatai.

Parengta pagal „The First News“.