Garsiausia Berlyno sieną simbolizuojanti nuotrauka, užfiksuota ir kino juostoje – Rytų Vokietijos pasieniečio dramatiškas „šuolis į laisvę“: kaip jam susiklostė gyvenimas po pabėgimo į Vakarus (Foto, Video)

Antrojo pasaulinio karo metu, 1942 m. kovo 28 d. gimęs Zschochau mieste, Saksonijoje, po 18-ojo gimtadienio Konradas Schumannas įstojo į Rytų Vokietijos valstybinę policiją.

Kadangi jis visada rodė esąs ištikimas ir darbštus jaunas Vokietijos Demokratinės Respublikos pilietis, vietiniai kariškiai pasiūlė jam elitinę poziciją sukarintoje Bereitschaftspolizei arba „BePo“ („riaušių policija“).

Po trijų mėnesių treniruočių Drezdene jis buvo išsiųstas į puskarininkių kolegiją Potsdame, o po to savanoriškai tarnavo tarnyboje Berlyne.

1961 m. rugpjūčio 15 d. 19-metis Schumannas buvo išsiųstas į Ruppiner ir Bernauer gatvių kampą saugoti Berlyno sienos trečią dieną po jos pastatymo.

Tuo metu siena buvo tik žema spygliuota užtvara. Toje pačioje vietoje, Vakarų Berlyno pusėje, stovėjo 19-metis fotografas Peteris Leibingas.

Leibingas ilgiau nei valandą stovėjo ir stebėjo nervingą jauną puskarininkį, vaikščiojantį pirmyn ir atgal ant peties užsimetusį savo „PPSh-41“ pistoletą-kulkosvaidį ir rūkantį vieną cigaretę po kitos.

„Eikš, eikš!" (Komm ’rüber!) skandavo Vakarų Berlyno minia, susirinkusi Bernauer gatvėje. „Jis ketina šokti!" – pastebėjo vienas praeivis.

1961 m. rugpjūčio 15 d. 16 valandą po pietų, Leibingas užfiksavo istorinį momentą, tapusį visos Berlyno sienos simboliniu vaizdu.

Schumannas numetė šalin cigaretę, pasisuko ir pasileido bėgti link spygliuotos vielos ritės, žyminčios ribą tarp Rytų ir Vakarų. Jis pašoko, ore nusimetė ginklą, ir Leibingas spustelėjo fotoaparato mygtuką. Netoliese esantis kino teatro operatorius tą pačią sceną užfiksavo kino juostoje.

Schumannas iš karto buvo įsodintas į automobilį ir išgabentas Vakarų Berlyno policijos. Tada jis buvo pristatytas į vietos policijos nuovadą, kur paprašė sumuštinio su kepenėlėmis ir dar vienos cigaretės.

Po nuodugnaus tardymo Schumannui buvo įteiktas lėktuvo bilietas į Bavariją – vietą, kuri buvo kuo toliau nuo VDR. Vėliau jis tapo vyninės darbuotoju Bavarijoje, vėliau beveik 30 metų dirbo „Audi“ automobilių surinkimo gamykloje Ingolštate.

Tačiau šlovė ir pabėgimas jam neatnešė laimės. Policijos psichologas, apklausęs Schumaną Berlyne netrukus po jo pabėgimo, savo pranešime pažymėjo, kad kareivis buvo labai susijaudinęs dėl viešumo ir kaip jo poelgis paveiks jo šeimą.

Jis ne tik patyrė rimtų rūpesčių dėl to, kad apleido savo bendražygius „kovinės operacijos“ metu ir sulaužė savo šventą priesaiką, bet ir bijojo dėl savo gyvybės. Buvo daug įrodytų atvejų, kai pabėgėliai iš Rytų Vokietijos ir net Vakarų Vokietijos kritikai buvo nužudyti arba pagrobti „Stasi“ agentų.

Viename interviu dešimtajame dešimtmetyje Schumannas žurnalistams sakė, kad jis tikrai jautėsi laisvas tik po to, kai 1989 m. griuvo Berlyno siena. Nepaisant to, jis keletą metų po Vokietijos susijungimo vengė aplankyti savo tėvus, brolius ir seseris Saksonijoje, o jo buvę bendražygiai nenorėjo su juo turėti nieko bendra.

1998 m. birželio 20 d. Konradas Schumannas, būdamas 56 metų ir kenčiantis nuo depresijos, savo sode netoli Kipfenbergo miesto Aukštutinėje Bavarijoje nusižudė.