Pompėja dar kartą nustebino mokslininkus: rasta puikiai išsilaikiusi mumija - šis žmogus nugyveno išskirtinį gyvenimą

Mumifikuoti palaikai

Remiantis užrašais ant kapo, mirusysis buvo apie 60-ies metų buvęs vergas vardu Markas Venerijus Sekundijus (Marcus Venerius Secundio). Vėliau, kai buvo išlaisvintas, vyras tapo pasiturinčiu žyniu, apeigas vedusiu lotynų ir graikų kalbomis.

Vyro palaikai ilsisi stačiakampio formos mūriniame kapo rūsyje, kuris kadaise buvo išpaišyta žalių augalų atvaizdais mėlyname fone – šių dažų pėdsakai vis dar puošia išorines kapo sienas.

Ant kaukolės vis dar matomi trumpai kirpti plaukai ir ausis. Archeologai kape taip pat rado audinio atraižų ir du stiklinius buteliukus, vadinamus „unguentaria“. Tokie buteliukai dažnai randami romėnų ir graikų kapuose ir juose galėjo būti laikomi aliejai ar kvepalai, skirti apeigoms.

Kape taip pat buvo dvi laidojimo urnos. Pasak archeologų, kremavimas buvo labiausiai paplitęs Pompėjų gyventojų laidojimo būdas Romos laikotarpiu. Neaišku, kodėl rasti palaikai nebuvo kremuoti. Taip pat neaišku, ar jo kūnas mumifikavosi natūraliai, ar buvo apdorotas, kad nesuirtų.

„Dar turime suprasti, ar dalinė mirusiojo mumifikacija įvyko dėl tyčinio gydymo, ar ne“, – portalui „Live Science“ sakė Valensijos universiteto archeologas Llorenças Alapontas.

Kapas yra Porta Sarno nekropolyje, esančiame už miesto sienų prie Porta di Nola vartų. Nekropolyje buvo palaidota nemažai žymių žmonių, tarp kurių miesto administratorius Markas Obelijus Firmas, gyvenęs imperatoriaus Nerono valdymo laikotarpiu (tarp 54 ir 68 m. po Kr.).

Apie Marko Venerijaus Sekundijaus gyvenimą žinoma iš anksčiau aptiktos bankininko Cecilijaus Giokondo įrašų lentelės ir užrašo, iškalto marmure ant Sekundijaus kapo. Prieš išlaisvinimą jis buvo Veneros šventyklos vergas, po to tapo žyniu imperatoriaus kulto, skirto Romos imperatoriaus Augusto, valdžiusio nuo 27 m. pr. m. e. iki 14 m. e. m., atminimui šlovinti.