Rusijoje rado viduramžių laikų sidabro lobį: tik glumina viena keista detalė

Sidabrinių pakabukų, apyrankių, žiedų ir sidabro luitų lobis buvo rastas šių metų pradžioje kasinėjant Senąją Riazanę – gerai įtvirtintą Rusijos kunigaikštystės sostinės, kurią 1237 m. apgulė ir galiausiai apiplėšė mongolai.

Mongolų puolimas buvo ypač kruvinas. Istoriniai šaltiniai byloja, kad užpuolikai Senojoje Riazanėje nepaliko nė vieno gyvo, o archeologai ten rado beveik 100 nukirstų galvų ir keletą masinių kapaviečių.

Lobis buvo rastas miškingoje dauboje už kelių šimtų metrų nuo dviejų ten buvusių nedidelių viduramžių gyvenviečių. Archeologai taip pat rado cilindrinę talpą, kuri tikriausiai buvo pagaminta iš beržo tošies, liekanas – kadaise joje greičiausiai taip pat buvo lobis, teigiama Rusijos mokslų akademijos pareiškime.

Lobį sudaro 14 puošnių apyrankių, septyni žiedai ir aštuonios „kaklo grivinos“ – ant kaklo nešiojamos sidabrinės antkaklės, kuris suteikė pavadinimą šiuolaikinei Ukrainos valiutai.

Papuošalai pagaminti tikrai nagingai, ir archeologai mano, kad mišri jų kompozicija rodo, jog tai buvo sukauptas turtas, o ne vieno asmens papuošalų rinkinys.

Aukso orda

Riazanė buvo viena iš kelių viduramžių rusų kunigaikštysčių, gyvavusi XI amžiuje. Jos centru buvo miestas, dabar žinomas kaip Senoji Riazanė (jo šiais laikais likę tik griuvėsiai) – apie 50 km į pietryčius nuo šiuolaikinio Riazanės miesto ir už 225 kilometrų į pietryčius nuo Maskvos. Galiausiai kunigaikštystė tapo pakankamai stipria ir retkarčiais net įsiveldavo į karinius konfliktus su kaimynais.

Tačiau Riazanė buvo labiausiai nutolusi į rytus nuo kitų Rusijos kunigaikštysčių, ir pirmoji pasitaikė iš tolimųjų rytų įsiveržusios mongolų armijos, kuriai vadovavo Čingischano anūkas Batu Khanas, kelyje.

Mongolai iš pradžių mūšyje nugalėjo Riazanės armiją, o paskui apgulė sostinę ir katapultomis ėmė naikinti įtvirtinimus.

Miesto gyventojai beveik savaitę atlaikė apgultį, tačiau galų gale mongolai įsiveržė ir apiplėšė miestą, nužudė kunigaikštį, jo šeimą ir gyventojus bei sudegino viską, kas liko. Pasak rusų metraštininko, „nebeliko kam vaitoti ir verkti“.

Batu Khano armijos vėliau užkariavo bei pavergė ir kitas Rusijos kunigaikštystes, ir siaubė kraštą iki mongolų lyderio mirties 1255 m. Jo įpėdiniai didžiąją dalį pietų ir vidurio Rusijos valdė kaip Aukso orda – pavadinimas kilo iš tiurkų frazės „Altan Orda“, reiškiančios „auksinė vadavietė“, galbūt pagal auksinę Batu Khano palapinės spalvą.

Paslėptas lobis

Praktika slėpti lobius, kad įsibrovėliai mongolai jų nerastų, atrodo, buvo gana įprasta apgulčių metu – netoliese buvo rasta daugiau nei keliolika paslėptų lobių, įskaitant garsųjį Senosios Riazanės Lobį – brangakmeniais inkrustuotų karališkųjų regalijų rinkinį, kuris atsitiktinai buvo atrastas XIX a. ir dabar yra eksponuojamas netoliese esančioje katedroje.

Tačiau kiek stebėtinai atrodo tai, kad remiantis šalia rastų papuošalų ir keramikos stiliaus analize, naujai atrastasis lobis buvo paslėptas kažkada tarp XI amžiaus pabaigos ir XII amžiaus pradžios – dar prieš šimtą metų iki mongolų invazijos, sako archeologai.

„Lobis yra akivaizdžiai senesnis už Senosios Riazanės Lobį ir jį sudaro papuošalai, pagaminti paprastesniais metodais bei archajiškesniu būdu“, – rašoma pranešime.

Tarp lobį sudarančių turtų yra kelios šešiabriaunės „grivnos“ – sąlyginai nedidelės standartizuotos sidabro apykaklės, kurios viduramžių Rusijoje galėjo būti naudojami kaip papuošalai, svorio matai ar valiuta.

Lobį sudaro taip pat ir ypač meistriškai pagamintos apyrankės. Pačios sudėtingiausios turi tris sidabrines vijas, o galuose yra ornamentai su reljefiniais kryžiais ir palmių lapais, nurodo mokslininkai.

„Tolesni lobio daiktų, jų gamybos technikos ir metalo sudėties tyrimai papildys mūsų žinias apie ankstyvąją Senosios Riazanės istoriją, – rašo jie. – Galbūt tai atskleis istorinį lobio slėpimo kontekstą“.

Parengta pagal „Live Science“.