Atokioje Škotijos saloje rasti neįprasti akmeniniai rutuliukai, susiję su paslaptinga, beveik unikalia neolito laikų praktika

Šimtai panašių akmeninių rutulių, kurių kiekvienas yra maždaug beisbolo kamuoliuko dydžio, buvo rasti įvairiose neolito radimvietėse, daugiausia Škotijoje ir Orknio salose – bet ir Anglijoje, Airijoje ir net Norvegijoje.

Kai kurie jų yra puošniai išraižyti – kaip garsusis „Towie“ rutulys, šiaurės rytų Škotijoje atrastas 1860 m.

Ankstyvieji tyrėjai siūlė versiją, kad rutuliai galėjo būti naudojami kaip ginklai – todėl jie kartais buvo traktuojami kaip kuokų antgaliai. Kita versija – tose vietose, kur rutuliuose matyti išraižymai, buvo tvirtinama virvė, kad rutulius būtų galima mesti.

Tačiau dauguma archeologų dabar mano, kad šie akmeniniai rutuliai buvo pagaminti vis dėlto meniniais tikslais, galbūt siekiant pademonstruoti asmens statusą bendruomenėje arba paminėti svarbų jo gyvenimo etapą, sako Centrinio Lankašyro universiteto (Anglija) archeologė Vicki Cummings, kuri vadovavo kasinėjimams Sandėjaus saloje.

Du akmeniniai rutuliai, rasti kape netoli Tresneso paplūdimio Sandėjaus saloje – vienas pagamintas iš juodo akmens, kitas iš šviesesnės spalvos kalkakmenio – yra vieni seniausių ir ankstyviausių tokių objektų pavyzdžių. Jie gerai nupoliruoti – priešingai nei išraižytas „Towie“ rutulys. Pasak archeologės, rutuliai buvo raižomi vėlesniame neolite, o pilnas rutulių nušlifavimas paprastai būdavo ankstesnių laikų praktika.

Du nušlifuoti rutuliai „yra daug paprastesni, bet vis tiek gražūs objektai“, sako V.Cummings. „Jų kūrimas turėjo trukti pakankamai ilgai, nes akmenų šlifavimas yra daug laiko reikalaujanti veikla... Realiai jūs tiesiog turite smėlį, vandenį ir akmenį – ir daug darbo“, – pasakoja mokslininkė.

Neolito laikų kapas

Tai yra vienas iš nedaugelio atvejų, kai akmeniniai rutuliai buvo rasti originalioje jų archeologinėje aplinkoje, sako V.Cummings – ir tai gali paaiškinti paslaptingų objektų paskirtį.

Kiekvienas rutulys buvo rastas skirtinguose patalpos, kuriame buvo aptikti ir žmonių palaikų likučiai, kampuose – o kiti daiktai, ypač keramikos fragmentai, buvo aptikti palei kapo patalpų sienas.

„Tikriausiai buvo taip, kad žmonės pasieniuose dėjo mažas plokšteles, o ant šių plokščių statė puodus, – sako mokslininkė. – Atrodo, kad sienos ir kampai jiems buvo tikrai svarbūs“.

Dviejuose iš penkių kapo skyrių, prie įėjimo, archeologai taip pat aptiko kremuotus žmonių kaulus, taip pat kelis „peilių modelius“, kurie buvo pagaminti skaldant paplūdimyje rastus akmenis taip, kad susiformuotų aštrūs ašmenys.

„Tokį galima naudoti kaip tikrai gerą mėsininko įrankį – ir kape mes radome daugybę tokių, kas tikrai stebina bei kelia klausimą, kam jų kūrėjai juos gamino“, – sako V.Cummings.

Galbūt žmonės naudojo peilius tam, kad atskirtų minkštuosius mirusiųjų audinius nuo kaulų. „Tai gali reikšti, kad jie manipuliavo žmonių palaikais, kurie buvo patalpinti kameroje – esama daugybė tokių tradicijų pavyzdžių“, – teigia archeologė.

Senovinės salos

Orknio salos yra Škotijos šiaurėje. Juose gausu archeologinių radimviečių, įskaitant vadinamąją Neolito laikų Orknio širdį prie Ness Brodgaro komplekso, kuri įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą – ir neolito laikų kaimą Skara Brae. Visa tai rodo, kad maždaug prieš 5000 metų salos buvo gausiai apgyvendintos.

„Žiūrint į žemėlapį, Orknio salos gali atrodyti atokios, tačiau atvykęs čia pamatai, kad tai neįtikėtinai turtinga ūkininkavimui žemė, kurią labai lengva dirbti, – sako V.Cummings. – Manau, neolito žmonės čia atvyko ir jiems tikrai pasisekė – jie rado aplinką, kurioje galėjo tiesiog klestėti“.

Kasinėjimai Sandėjuje buvo bendras Centrinio Lankašyro universiteto komandos, kuriai vadovavo V.Cummings, ir archeologų iš Škotijos Nacionalinių muziejų, kuriems vadovavo Hugo Andersonas-Whymarkas, projektas.

Senovinis kapas yra netoli kranto ir yra po truputį naikinamas audrų, todėl tyrėjai stengėsi kuo daugiau išsiaiškinti, kol ši vieta visiškai nesunyko, aiškina V.Cummings.

Pasak jos, kapas ir neolito laikų gyvenvietė, kurią jie atkasė maždaug už 1,6 kilometro nuo jūros, anksčiau buvo toliau nuo kranto, o kraštovaizdyje turėjo būti daugiau medžių.

Nors kapas buvo tiriamas ir devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, tada buvo atlikti tik paviršiniai kasinėjimai, neatskleidžiantys kapo amžiaus.

Per paskutinius kasinėjimus, kurie truko apie ketverius metus, mokslininkai kapo tyrimuose pritaikė naujausius archeologinius metodus, įskaitant trimatį fotogrametrinį modelį, sako V.Cummings.

Jos teigimu, archeologai dabar atliks kasinėjimų metu surinktų duomenų analizę, kuri, tikimasi, suteiks dar daugiau informacijos apie neolito laikų salų žmones.

Parengta pagal „Live Science“.