Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija |
Žmonės visą laiką stengėsi maisto atsargas laikyti šaltai. 1000 metų prieš mūsų erą turtingi kinai savo namų rūsiuose laikė ledo gabalus, tačiau tik 1834 metais pavyko pirmą kartą dirbtinai pasigaminti šalčio. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Tais metais Didžioji Britanija išdavė pirmąjį šaldytuvo patentą Londone gyvenančiam amerikiečiui Jacobui Perkinsui. Jis sukūrė įrenginį, kuris veikė tuo pačiu principu kaip ir dabartiniai šaldytuvai. Kai šaldytuvas vidurvasarį pradėjo gaminti ledą, juo susižavėjęs J.Perkinso kolega, įsivyniojęs į skarelę ledo gabaliukų, važinėjo po Londoną demonstruodamas miesto gyventojams savo viršininko triumfą. Tačiau savo išradimo J.Perkinsas niekada nepateikė rinkai. Pirmąją komerciniu požiūriu sėkmingą šaldymo mašiną 1873 metais pasiūlė vokiečių inžinierius Carlas von Linde. Jis kaip šaltnešį panaudojo amoniaką. Šiuolaikiniai šaldytuvai atėjo į rinką tiktai 1910 m. JAV. Tai buvo kompaktiški maisto atsargų sandėliai, kurie naudojo C.von Linde aparato šaldymo techniką, bet jos kompresoriai jau buvo varomi elektros energija, o ne garu, kaip vokiečio. Atsiradus freonui 1930 m. šaldytuvų gamyba paspartėjo, jie paplito po visą pasaulį, o 1940 m. šaldytuvas susijungė su šaldikliu, pavirsdamas dviejų durų dėže, – tokia šiandien yra kiekvieno iš mūsų virtuvėje. Nuo 1990-ųjų ėmus drausti freoną, kaip kenkiantį ozono sluoksniui, dabartiniai šaldytuvų šaldymo agregatai pripildomi izobutano – gamtinės kilmės dujų. Lietuvoje nebuvo dvaro ar vienuolyno, turtingesnio ūkio ar klebonijos, o mieste rūmų be ledaunės. Per žiemos speigus į jas buvo prikraunama upių arba ežerų ledo luitų. Kas neturėdavo specialiai įrengtos ledaunės, ledo luitus sukraudavo į krūvą ir apdengdavo eglišakėmis, paparčių lapais, apdėdavo samanomis arba šiaudais, užpildavo durpėmis, pjuvenomis, spaliais. Ledaunėse buvo šaldoma ir nokinama mėsa, vėsinami gėrimai, laikomi vaisiai, uogos ir daržovės. Sovietų laikais Lietuvoje trūko šaldytuvų, tad neretai žmonės savo maistą laikė už lango. 1963 m. tik 5 proc. Baltijos respublikų gyventojų turėjo šaldytuvus, todėl nuspręsta šaldytuvų gamyklą statyti vienoje iš jų. Konkursą laimėjo lietuviškas šaldytuvas, sukurtas Vilniaus specialaus konstravimo biure prie „Elfos“ gamyklos ir pavadintas iki šiol garsiu „Snaigės“ vardu. Alytuje sparčiai ėmė kurtis gamykla, tais pačiais 1963 m. rankiniu būdu buvo surinkti 25 šaldytuvai „Snaigė-1“, o jau 1975 m. pagaminta daugiau kaip milijonas šešių modelių šaldytuvų. |