Valstybė, po Pirmojo pasaulinio karo nubausta žiauriau nei Vokietija – kodėl Trianono sutartis tokia prieštaringa? Traumuojantis jos poveikis jaučiamas iki šiol (Foto, Video)

Ar Vengrija tikrai prarado du trečdalius savo teritorijos?

Pagal Antantės pateiktas sąlygas, Vengrija prarado du trečdalius savo teritorijos ir gyventojų: Čekoslovakija gavo Šiaurės Vengriją, Užkarpatės Ruteniją (dabar Ukraina) ir Pressburgo regioną (Bratislava) kartu su kitomis nedidelėmis teritorijomis; Austrija gavo didžiąją dalį Burgenlando (Vakarų Vengrija), o Serbų, kroatų ir slovėnų karalystė (nuo 1929 m. Jugoslavija) užėmė Kroatiją-Slavoniją ir dalį Banato regiono.

Rumunijai atiteko didžioji Banato provincijos ir Transilvanijos dalis, o Italijai – Fiumė. Dėl šio skilimo Vengrijos plotas liko  mažiau nei 93 000 iš 325 000 km² jos teritorijos.

Nepaisant Vengrijos bandymų organizuoti plebiscitus ir atviras derybas su Antantės pajėgomis, visi šie sienų perkėlimai buvo atlikti nepasitarus su vietos gyventojais.

Taip pat reikėtų pažymėti, kad Antrojo pasaulinio karo metais Vengrijai pavyko atsiimti dalį prarastų teritorijų. Vis dėlto Trianono sutarties sienos vėl buvo atkurtos 1945 m.

Kaip pasikeitė demografija?

Šis suskaldymas tarp daugelio vengrų pasėjo pasipiktinimo sėklą ir tai galima pajusti net ir šiandien. Tai, kad tai buvo padaryta beveik visur, nepasitarus su vietos gyventojais, dar labiau daro Trianono sutartį kaip šiurkštų Vengrijos nacionalinio vientisumo ir apsisprendimo principo pažeidimą.

Milijonai vengrų staiga atsidūrė svetimose šalyse. Vengrijos gyventojų skaičius sumažėjo nuo daugiau nei 20 milijonų žmonių iki mažiau nei 8 milijonų, o dauguma perkeltųjų gyventojų dabar gyveno Rumunijoje, Jugoslavijoje ir Čekoslovakijoje.

Trys milijonai žmonių, kuriems gimtoji kalba buvo vengrų, buvo aneksuoti valstybių teisių perėmėjų. Šios naujos sienos taip pat pavertė Vengriją labai vienalyte valstybe: nors anksčiau mažiau nei 50% Vengrijos gyventojų gimtoji kalba buvo vengrų, dabar ja kalbėjo beveik 90% Vengrijos gyventojų.

Ar Trianono sutartyje buvo numatytos kitos sąlygos?

Pagal sutartį Vengrijos ginkluotosiose pajėgose taip pat turėjo būti 35 000 vyrų. Jie turėjo būti lengvai ginkluoti ir įdarbinti tik sienų apsaugai ir vidaus tvarkai palaikyti.

Sutartyje taip pat buvo nurodyta, kad Vengrija turi sumokėti karo kompensacijas; dėl tikslios jų sumos turėjo būti nuspręsta vėliau.

„Kai norite atsekti antivakarietiškų ir antiliberalių jausmų Vengrijoje šaknis, turėtumėte grįžti į tą istorijos momentą, kai daugeliui pamoka buvo ta, kad laisvės ir apsisprendimo idėjos galioja tik Vakarų valstybėms“, -  amžiną Trianono sutarties įtaką apibendrino vengrų istorikas Andras Minkas.