Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija |
Volstryto sprogimas, įvykęs 1920 m. rugsėjo 16 d. Niujorke, pražudė 38 žmonės, o dar šimtai buvo sužeisti. Nė viena grupė neprisiėmė atsakomybės už nusikaltimą, kuris iki šiol lieka neišspręstas. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą!
1920 m. rugsėjo 16 d., apie vidurdienį, kai Volstryto tarnautojai, registratūros darbuotojai ir brokeriai ruošėsi pietauti, arklio traukiamas vežimas sprogo priešais „JP Morgan & Co.“ biurus, Niujorko centro Wall ir Broad gatvių kampe. Trisdešimt žmonių žuvo iš karto, daugiau nei 300 buvo sužeisti, o aštuoni vėliau mirė nuo patirtų sužalojimų. Sprogimas buvo girdimas visame Žemutiniame Manhetene ir kitame Rytų upės krante – Brukline. Dūmų užpildytos gatvės buvo padengtos išdaužto stiklo sluoksniu, apgadintų pastatų nuolaužomis ir kūnais. Tarp žuvusiųjų buvo ir J. P. Morgano vyriausiasis raštininkas Williamas Joyce'as, sėdėjęs prie paradinio lango, o J.P.Morgano sūnus Junius Morganas buvo sužeistas.
Niujorko vertybinių popierių birža, esanti kitoje Broad gatvės pusėje, buvo nedelsiant uždaryta. Policija ir iš Gubernatorių salos iškviesti kariai padėjo sužeistiesiems, saugojo įvykio vietą ir ieškojo įrodymų. Tyrimas galiausiai patvirtino, kad skerdynes sukėlė bomba, pagaminta iš TNT ir pripildyta geležinių langų varčios svoriais, ir kad ji buvo susprogdinta laikmačiu, kai nusikaltėliai paliko įvykio vietą. Kadangi niekas neprisiėmė atsakomybės už sprogdinimą, Niujorko policijos departamentas svarstė keletą galimų motyvų. J. P. Morgano nužudymas buvo atmestas kaip motyvas, nes išpuolio metu jis buvo Europoje.
Kitas galimas motyvas buvo bandymas apiplėšti gretimą Iždo pastatą, kuriame tą dieną buvo perkelta 900 milijonų dolerių aukso luitų. Galiausiai buvo nuspręsta, kad bombardavimas buvo teroristinis aktas, kurį atliko „raudonieji“ – anarchistai ir komunistams prijaučiantys asmenys – norėję sugriauti Amerikos kapitalizmo simbolius.
Anarchistų skrajučių krūva, rasta pašto dėžutėje už kvartalo nuo Volstryto, palaikė šią teoriją. Įtarimai krito ant užsienio kilmės politinių radikalų, komunistų ir anarchistų, ypač italų, rusų ir žydų. Nors detektyvai aplankė kiekvieną JAV langų varčios svorių gamintoją ir prekiautoją, taip pat 500 arklidžių Atlanto vandenyno pakrantės miestuose, jiems nepavyko rasti nusikaltėlių. Vienas įtariamasis buvo Edvinas P. Fischeris, teisininkas, tenisininkas čempionas ir dažnas psichikos ligoninių pacientas. Susirašinėdamas su draugais ir kalbėdamas su nepažįstamais žmonėmis, jis rugsėjo viduryje numatė sprogimą Volstryte. Tačiau rugsėjo 16 d. jis buvo Kanadoje, o jo nuojautą tyrėjai aiškino kaip kliedesį, kuris išsipildė atsitiktinai.
Kitas įtariamasis buvo italas anarchistas Pietro Angelo. Pietro turėjo alibi, bet vis dėlto buvo deportuotas į Italiją. Slaptoji tarnyba ir Federalinis tyrimų biuras ištardė tūkstančius žmonių ir areštavo daug radikalų, tačiau niekas nebuvo apkaltintas, o tyrimas galiausiai buvo nutrauktas 1940 m. 1920 m. sprogdinimo įvykiams atminti nebuvo sukurtas joks memorialas, o apgadinto pastato, adresu Wall Street 23, fasadas nebuvo suremontuotas – čia iki šiol matomos sprogimo žymės.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|