Antrojo pasaulinio karo mūšis, beveik virtęs antruoju Stalingradu – vyko tokios žiaurios skerdynės, kad abi pusės neteko 2 milijonų karių (Foto, Video)

Istorikė Svetlana Gerasimova savo analizėje „Rževo skerdykla – prarasta Žukovo pergalė“ pažymi, kad „Hitleriui tapo prestižo reikalas paimti Stalingradą ir nepasiduoti Rževe; Stalinui – paimti Rževą ir neprarasti Stalingrado“. Pirmoji puolimo operacija „Rževas-Sychovka“ nepasiekė šio tikslo, tačiau ji sutrukdė pasiruošti naujam puolimui prieš Maskvą ir sugebėjo į mūšį pritraukti vokiečių divizijas, kurios buvo numatytos perkelti į pietus, kur prasidėjo Stalingrado mūšis.

Antrasis „Rževas-Sychovka“ puolimas (operacija „Marsas“) yra daug mažiau žinomas nei jo „dvynis“ – operacija „Uranas“ Stalingrade. Raudonoji armija 1942 m. lapkričio 25 d., praėjus savaitei po „Urano“ pradžios, pradėjo operaciją „Marsas“, Rževo srityje turėdama daugiau karių ir artilerijos nei Stalingrade. 

Tačiau nepavyko įtraukti 9-osios Modelio armijos į įtemptą judėjimą, kaip tai įvyko Friedricho Pauliaus 6-oji armijai: čia nebuvo silpnos Rumunijos kariuomenės, ginančios šonus, o sovietų atakas ir toliau atmušė gerai pasirengusi priešo gynyba. Iki 1942 m. gruodžio vidurio Raudonosios armijos puolimas Rževe pagaliau baigėsi. Operacijai „Marsas“ nepavyko pasiekti savo tikslų, tačiau ji surišo vokiečių divizijas ir neleido joms vykti į Stalingradą pagelbėti apsuptai 6-ajai armijai.

Po jų pralaimėjimo Stalingrade, Vokietijos kariuomenė Rževo-Viazmos katile atsidūrė ant sunaikinimo slenksčio. Dėl to 1943 m. kovo mėn. operacijos „Büffel“ („Bizonas“) metu vokiečiai visiškai apleido katilą ir grėsmė Maskvai buvo galutinai panaikinta.

Aleksejaus Isayevo nuomone, kovos Rževe buvo ne tik svarbus Raudonosios armijos sėkmės Stalingrade veiksnys, bet ir netiesiogiai padėjo sovietų triumfui Kursko mūšyje 1943 m. vasarą.

9-oji Walther Modelio armija, smarkiai išsekusi ir praradusi daug patyrusių karių per Rževo mūšį, nesugebėjo atkurti savo kovinių pajėgumų prieš prasidedant puolimui šiauriniame Kursko katilo sektoriuje.

Per vieną kruviniausių mūšių per Antrąjį pasaulinį karą Raudonoji armija nuo 1941 m. spalio iki 1943 m. kovo mėnesio prarado daugiau nei 1,3 milijoną karių – žuvo, buvo sužeisti, dingo ir buvo paimti į nelaisvę.

Vokiečiai prarado 665 000 karių, iš kurių 160 000 žuvo, 470 000 buvo sužeisti, o 35 500 dingo be žinios.

„Kaulai nebuvo paimti iš mūšio laukų. Vietomis buldozeriai iškasdavo lavonus. Ardamas traktoriumi žiūrėdavai tiesiai priešais save į kažkokį tolimą beržą, kad nematytum to, ką išardavo traktorius", - į pietus nuo Rževo esančio Gžatskio miesto gyventojas pasakojo žmonėms, kurie po karo atvyko iš Maskvos ir ieškojo mūšio liekanų.