Surastas įtakingo žmogaus kapas: buvo atsakingas už iždą tada, kai dar nebuvo išrasti pinigai

Kapavietėje rasti užrašai byloja, kad faraono Ramzio II (1279-1213 m. pr. m. e.), išplėtusio Egipto imperiją iki dabartinės Sirijos, valdymo laikotarpiu Ptah-M-Wia užėmė įvairias pareigas, įskaitant iždo vadovo ir vyriausiojo gyvulių bandų prižiūrėtojo.

Ramzis II taip pat buvo žinomas dėl įspūdingų statybų, įskaitant Karnako šventyklos plėtrą, Egipto ministerijos pranešime teigė archeologai. Ptah-M-Wia vadovavo karalystės iždui dar šimtmečius prieš išrandant kaldintas monetas – tuo metu žmonės atsiskaitydavo prekėmis, maisto daviniais arba tauriaisiais metalais.

Ptah-M-Wia kapavietės liekanose archeologai rado piešinių ant sienų, vaizduojančių žmones, vedančius skersti galvijus. Ši scena gali būti susijusi su Ptah-M-Wia, kaip karalystės gyvulių prižiūrėtojo, pareigomis. Kol kas neatrodo, kad kapavietėje būtų buvę žmonių palaikų.

Keliose kapo graviūrose taip pat pavaizduotas vyras, galbūt pats Ptah-M-Wia. Vienoje graviūroje jis pavaizduotas sėdintis šalia kelių indų ir objekto, panašaus į ragą.

Šiuo metu mokslininkai analizuoja virš graviūros rastus hieroglifus, kurie be kita ko rodo, kad be kitų savo pareigų, Ptah-M-Wia buvo atsakingas ir už „dieviškųjų aukų“ atnašavimą vienoje iš Ramzio II pastatytų šventyklų Tėbuose (dabartiniame Luksore). Valdant faraonui, Tėbuose buvo pastatytos arba išplėstos kelios šventyklos – tik neaišku, kurioje iš jų Ptah-M-Wia atnašavo aukas.

Kapavietę aptikusiai komandai vadovavo Kairo universiteto archeologijos profesorius Ola Al-Ajizi. Archeologai toliau kasinėja ir tiria kapavietę bei netoliese esančią teritoriją. Sakaroje yra daugybė archeologinių vietovių, tarp kurių yra ir 4700 metų senumo faraono Džoserio piramidė (seniausia pasaulyje žinoma laiptuota piramidė).

Parengta pagal „Live Science“.