Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija |
Kaip iš tikrųjų įvyko sosto atsisakymas?Tuo metu, kai buvo svarstomas sosto atsisakymo klausimas, Nikolajaus šeima vis dar buvo Carskoje Selo rezidencijoje, apsuptoje sukilėlių karių, tačiau saugomoje ištikimų pulkų. Neabejotina, kad šeimos likimas Nikolajui labai rūpėjo – kas žino, gal net labiau nei Rusijos likimas. Kovo 2 d. štabo viršininkas Michailas Aleksejevas parašė telegrafą keturiems generolams, kurie vadovavo skirtingiems Rusijos armijos frontams, prašydamas atsiųsti savo atstovus į štabo susitikimą dėl caro sosto atsisakymo. Kiekvienas generolas, gavęs telegramą, išreiškė sutikimą. Iš pradžių Nikolajus atsisakė sosto savo sūnaus naudai, o Nikolajaus brolis didysis kunigaikštis Michailas Aleksandrovičius eitų regento pareigas. Tačiau tą pačią dieną Nikolajus pakeitė sosto atsisakymą tik Michailo Aleksandrovičiaus naudai. Nikolajus bijojo, kad jei jo sūnus paveldės sostą, jie bus atskirti. Taigi jis atsisakė sosto ir dėl savęs, ir dėl savo sūnaus. 1917 m. kovo 2 d. 23:40 iš Pskovo į būstinę Mogiliove buvo išsiųstas Abdikacijos aktas.
Vienas iš dviejų originalių akto egzempliorių netrukus buvo įteiktas kuriamos Laikinosios vyriausybės atstovams, atvykusiems į Pskovą, Vasilijui Šulginui ir Aleksandrui Gučkovui. Kas atsitiko netrukus po sosto atsisakymo?Nikolajus planavo, kad atsisakęs sosto savo šeimą išsiveš į Didžiąją Britaniją, o vėliau grįš ir gyvens Kryme. Akivaizdu, kad Nikolajus arba jau nebesigaudė apie susidariusią situaciją, arba turėjo papildomos informacijos ar vilčių teikiančių pažadų iš Europos. Nikolajus iš Pskovo nuvyko į Mogiliovą, kur sužinojo, kad jo brolis didysis kunigaikštis Michailas Aleksandrovičius nepriėmė caro sosto. Kovo 3-iosios popietę Sankt Peterburge, pasitaręs su būsimais Laikinosios vyriausybės nariais, tarp jų ir Aleksandru Kerenskiu, jis nusprendė pasirašyti Sosto nepriėmimo aktą. Didysis kunigaikštis Michailas taip pat tiesiog bijojo dėl savo gyvybės, o ministrai įtikino jį, kad jo sosto priėmimas baisios padėties nepakeis.
1917 m. kovo 4 d. valdžią Rusijoje perėmė Laikinoji vyriausybė. Pagal Sosto nepriėmimo aktą Romanovų dinastija galėjo būti atkurta tik sudarius Konstitucinį Susirinkimą, kuris pritartų monarchijos atkūrimui. Bet, kaip jau žinome, to niekada nebuvo. Kovo 8 d., Nikolajui išvykstant iš Mogiliovo į Carskoje Selo, imperatorienė Aleksandra Fiodorovna buvo suimta ten, savo rūmuose. Kai Nikolajus atvyko į Carskoje Selo, jis taip pat buvo areštuotas. „Leiskite man čia gyventi su šeima, kad ir kaip paprastam valstiečiui, išsiųskite mus į nuošaliausią mūsų Tėvynės kampelį, bet palikite mus Rusijoje! – pasakė Nikolajus. Tačiau galiausiai jis ir jo šeima buvo nuvežti į Jekaterinburgą, kur jiems bolševikai, perėmę Rusijos valdžią 1917 m. spalį, 1918 m. liepos 17 d. įvykdė mirties bausmę.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|