Kaip ir kada išrastas dezodorantas? Nuo senovės egiptiečių iki atsiradimo Lietuvoje - pažastis trynė citrinų ir cinamono mišiniu

Dar intensyviau prakaituojama sunkiai dirbant arba poilsiaujant šiltuosiuose kraštuose. Atogrąžų gyventojas per dieną išprakaituoja apie 4 litrus prakaito – tik taip organizmas sugeba užtikrinti nuolatinę 36,6 laipsnio temperatūrą.

Pats prakaitas kvapo neturi, o nemalonų įgauna tik tuomet, kai jame pradeda siautėti mikroorganizmai. Jie minta prakaitu, jį perdirba ir išskiria savo gyvybinius produktus, kurie ir pasižymi nemaloniu kvapu. Būtent su šiais mikroorganizmais kaunasi dezodorantai ir antiperspirantai: pirmieji kovoja pirmiausia su nemaloniu kvapu – naikina mikroorganizmus, o antrieji, paprastai turintys aliuminio arba cinko druskų, sutraukia prakaito liaukas taip mažindami prakaitavimą.

Senovės egiptiečiai pažastis trynė citrinų ir cinamono mišiniu. Kinijoje prieš 5500 metų tam reikalui naudoti aliuminio turintys mineralai. Senovės Romoje vyrai, stengdamiesi nuslopinti prakaito kvapą, pažastyse nešiojosi maišelius su maloniai kvepiančiomis žolėmis, o persai IX a. pažastis tepė kvapiųjų aliejų ir druskų mišiniu.

Pirmasis šiuolaikinis dezodorantas užpatentuotas Filadelfijoje 1888 m. – išradėjo pavardės istorija neužfiksavo. Šis dezodorantas, cinko chlorido ir vaško mišinys, buvo kremo pavidalo ir tepamas pirštais. Jis pavadintas „Mum“, o jį gaminančią gamyklėlę 1931 m. nusipirko farmacijos gigantas „Bristol-Myers“. 1952 m. jis pradėjo gaminti tos pačios sudėties rutulinius dezodorantus „Ban Roll-On“.

1960 m. „Gillette“ pradėjo gaminti pirmąjį aerozolinį antiperspirantą „Right Guard“. Aštuntojo dešimtmečio pradžioje apie 82 proc. JAV gaminamų antiperspirantų buvo aerozoliai. Greit paaiškėjo, kad aerozoliuose naudojamos freono dujos naikina Žemės ozono sluoksnį, o aerozoliniuose antiperspirantuose naudojami aliuminio ir cirkonio chlorhidratai kenkia plaučiams. Dabar labiausiai perkami pieštukiniai dezodorantai ir antiperspirantai.

Mūsų promočiutės pažastis trynė actu arba geriamąja soda, sumaišyta su krakmolu. O šiuolaikiniai dezodorantai į Lietuvą atkeliavo XX a. septintajame dešimtmetyje. Sovietiniai produktai pasižymėjo aštriu kvapu ir prakaito dvoką tiesiog nustelbdavo. Devintojo dešimtmečio pradžioje parduotuves pasiekė įvairiakvapiai „Fa“, pasižymintys, kaip tada atrodė, neįtikėtinu gaivumu.