Ar Olimpinių žiedų spalvos iš tiesų simbolizuoja žemynus? Tikroji spalvų kilmė ir prasmė yra visai kitokios (Foto, Video)

Olimpinį žiedo simbolį 1912 m. sukūrė moderniųjų žaidynių kūrėjas baronas Pierre'as de Coubertinas. Idėja naudoti žiedus, susipynusius vienas su kitu, kilo iš Prancūzijos atletikos sporto draugijų sąjungos (Union des Sociétés Françaises de Sports Athlétiques, USFSA), kurios simboliu buvo du persipynę žiedai ir kuriai Pierre'as de Coubertinas kurį laiką vadovavo. Ją įkūrė dvi Prancūzijos sporto asociacijos, kurios susijungė, taigi ir du tarpusavyje susiję žiedai, tai simbolizavo.

USFSA logotipo spalvos buvo trys. Organizacijos komandos dėvėjo baltus marškinėlius, ant kurių buvo du, raudonas ir mėlynas žiedai. Šios trys spalvos simbolizavo Prancūzijos vėliavą.

Olimpinio simbolio ir vėliavos kūrėjas de Coubertinas 1913 m. rugpjūčio mėnesio „Olympique“ žurnalo numeryje aiškina, kad šios spalvos buvo įkvėptos panašia schema:

„Penki žiedai atitinka penkias pasaulio dalis, kurios turi olimpinę sveiko rungtyniavimo dvasią. Šešios spalvos, į kurias įeina baltas drobės fonas, kartu atkuria visų tautų spalvas be išimties. Švedijos – mėlyna ir geltona, Graikijos – mėlyna ir balta, Prancūzijos, Anglijos ir Amerikos, Vokietijos, Belgijos, Italijos, Vengrijos trispalvės, Ispanijos – geltona ir raudona greta Brazilijos ar Australijos, su Japonija ir Kinija. Tai tikras tarptautinis simbolis.“

Pasak Coubertino, žiedų spalvos kartu su fono balta spalva apėmė spalvas, kurios tuo metu sudarė kiekvienos žaidynėse rungtiniaujančios šalies vėliavą.

1916 m. žaidynės Berlyne buvo atšauktos dėl Pirmojo pasaulinio karo, todėl vėliava debiutavo tik 1920 m. Antverpeno žaidynėse.

Sklando mitas, kad Pierre'as de Coubertinas olimpinių žiedų simbolį iš tikrųjų pasiskolino iš senovės graikų. Šio mito kilmė kilo iš to laiko, kai šeštajame dešimtmetyje britų autoriai Lynnas ir Gray'us Poole'ai, rinkdami informaciją knygai „Senųjų olimpinių žaidynių istorija“, išvyko į Delfus, Graikijoje ir pamatė akmenį, iškaltą su olimpinių žiedų simboliu.

Jie manė, o vėliau šią idėją įtraukė į savo knygą, kad tai senovėje iškaltas akmuo, nors iš tikrųjų jis buvo iškaltas 1936 m. vasaros olimpinėms žaidynėms. Olimpinių žaidynių organizacinio komiteto prezidentas liepė jį iškalti deglo nešimo ceremonijai Delfų stadione. Po ceremonijos akmuo liko.

Olimpiniai žiedai išpopuliarėjo nacistinėje Vokietijoje, 1936 m. žaidynėse Berlyne, kuomet Hitlerio mėgstama režisierė Leni Riefenstahl ėmė kurti mitą, jog šis simbolis buvo naudojamas dar senovės Graikijoje, šiuo vaizdiniu stiprindama šlovingo ir kilmingo Trečiojo reicho įvaizdį.

Tarptautinis olimpinis komitetas tokiam simbolizmui nepritarė, teigdamas, kad kiekviena spalva reprezentuoja žemyną, priešingai nei teigė dizainą sukūręs de Coubertinas. 1949–1950 m. TOK „Žalioji knygelė“ priskyrė spalvas taip: mėlyna – Europai, geltona – Azijai, juoda – Afrikai, žalia – Australijai ir raudona – Amerikai. Šis spalvų priskirimas buvo „atšauktas“ 1951 m.

Nors atskiros žiedų spalvos nereiškia konkretaus turinio, žiedų skaičius buvo nustatytas atsižvelgiant į žemynus, kaip ir buvo numatęs de Coubertinas.

Dabar Tarptautinis olimpinis komitetas nurodo, kad olimpiniai žiedai simbolizuoja žaidinių universalumą, o jų spalvų siejimas su tauta, rase ar žemynu yra neteisinga interpretacija, priešinga simbolio prasmei.