Viljamo Džeimso Sidiso iškilimas ir nuopolis: nuo protingiausio žmogaus iki visuomenės atstumtojo – IQ rezultatas buvo didesnis nei Einšteino (Foto, Video)

Baigęs Harvardą, būdamas 16 metų, Sidisas išvyko į Raiso universitetą (Rice university) dirbti matematikos profesoriaus asistentu. Metus dėstė bakalauro studentams, taip pat parašė knygą apie Euklido geometriją.

Tačiau netrukus Sidisui atsibodo jo katedra ir nepagarbus kai kurių studentų elgesys su juo, todėl paliko Raiso universitetą ir grįžo į Harvardą studijuoti teisės. Sidisas beveik trejus metus studijavo teisę, tačiau 1919 m. dėl nežinomų priežasčių metė mokslus.

Tais pačiais metais Sidisas buvo suimtas už dalyvavimą komunistų vadovaujamame antikariniame mitinge. Kadangi žiniasklaidoje jis turėjo įžymybės statusą, jo areštas tuo metu pateko į kelių laikraščių antraštes. Sidisas teismo posėdyje gynėsi, bet buvo nuteistas kalėti 18 mėnesių – šešiems mėnesiams už riaušes ir metams už pareigūno užpuolimą. Tačiau su Sidiso tėvų pagalba, jam bausmę kalėjime leista iškeisti į gydymąsi tėvo sanatorijoje su galimybe dirbti MIT.

1921 m. Sidisas buvo paleistas iš savo tėvo sanatorijos ir likusį savo gyvenimą nugyveno dingęs iš viešumos. Jis išsižadėjo savo matematikos žinių ir pradėjo dirbti buhalteriu, dažnai naudodamasis slapyvardžiu ir kaskart keisdamas darbą bei miestą, kai kas nors jį atpažindavo.

Ir jis rašė knygas – kai kurias savo vardu, kitas – įvairiais slapyvardžiais. Jis parašė 1200 puslapių JAV istoriją ir knygą apie tramvajų pervežimo bilietus. 1925 m. jis išleido nuostabią knygą apie kosmologiją, kurioje numatė juodąsias skyles – 14 metų anksčiau nei Čandrasekhara.

Jis nuolat keitė savo darbus ir vardą, nes nenorėjo būti identifikuojamas kaip „vunderkindas Viljamas Sidisas“. Jis praleido laiką rašydamas knygas, rinkdamas tramvajų pervežimo bilietus ir net dirbdamas nekvalifikuotus darbus, kurie gali būti laikomi labai žemais tokiam aukšto intelekto asmeniui kaip jis.

1925 m. Sidisas parašė „The Animate and the Inanimate“ – knygą, kurioje aptarė savo mintis apie kosmologiją ir galimą antrojo termodinamikos dėsnio grįžtamumą. Po dešimties metų, 1935 m., jis išleido kitą knygą pavadinimu „Tribes and the States“ (netikru Johno W. Shattucko vardu), kurioje buvo aprašyti įvairūs Amerikos indėnų istorijos aspektai. Jis taip pat išrado amžinojo kalendoriaus tipą, kuris buvo specialiai sukurtas ieškoti keliamųjų metų.

Sidisas sugebėjo gyventi be žinomumo iki 1937 m., kai žurnale „The New Yorker“ paskelbtas straipsnis apie tai, kas atsitiko su „berniuku genijumi“, vėl jį iškėlė į dėmesio centrą. Nepatenkintas straipsnio turiniu Viljamas Sidisas apkaltino žurnalą „The New Yorker“ šmeižtu ir jo privatumo pažeidimu bei iškėlė leidiniui ieškinį. Jis laimėjo šmeižto bylą 1944 m., tačiau tais pačiais metais mirė nuo hemoragijos (kraujo išsiliejimo į smegenis).

Intelektas yra tik vienas iš daugelio buvimo žmogumi aspektų. Viljamo Sidiso kelionė taip pat rodo, kad žmogaus gyvenime yra tiek daug skirtingų elementų, kad vien intelektas ne visada gali garantuoti visavertį gyvenimą.