Kodėl visus taip žavi Manilos įlankos sergėtojas „Fort Drum“? Techniškai - tai net ne laivas, bet atlaikydavo net didžiausių pabūklų grėsmę (Foto, Video)

Manilos įlankos Filipinuose sergėtojas „Fort Drum“ atrodė kaip mūšio laivas ir buvo ginkluotas kaip vienas tokių, tačiau jį valdė buvusio JAV armijos pakrantės artilerijos korpuso kariai. Keista, bet galinga bazė net trumpam veikė prieš JAV karius, kurie ją neutralizavo ir nužudė japonų garnizoną.

Naujame „YouTube“ vaizdo įraše pristatomas „Fort Drum“ – nepaprasta karo istorijos dalis, kurią galite pamatyti ir šiandien.

Po to, kai JAV užgrobė Filipinus per Ispanijos ir Amerikos karą 1898 m., Armijos pakrantės artilerijos korpusas pastatė fortą, kad apsaugotų Manilos įlanką, vieną geriausių natūralių laivų tvirtinimo vietų Azijoje. Sėkmingas Manilos įlankos mūšis tarp Amerikos ir Ispanijos laivyno elementų padėjo Ispanijai perduoti savo koloniją Amerikai – ir Vašingtonas nesiruošė pakartoti Madrido klaidų.

1914 m. baigtas statyti „Fort Drum“ buvo vienas technologiškai pažangiausių savo laikų įtvirtinimų. Fortas buvo apsaugotas 7,6 metro storio gelžbetonio sluoksniu, galinčio atremti 305 mm karinio jūrų laivyno pabūklus, kurie tuo metu buvo standartinė sunkioji ginkluotė mūšio laivuose. Tvirtovė buvo papildomai apsaugota 6 metrų storio gelžbetonio sluoksniu iš viršaus, siekiant apsaugoti nuo netiesioginės ugnies ir orlaivių bombų.

„Fort Drum“ buvo ginkluotas keturiais 355 mm pabūklais, sumontuotais dviejuose bokšteliuose po du. Ginklai leido fortui pranokti esamus mūšio laivus ir sulaikyti priešo laivus. Kiekvienas bokštelis buvo apsaugotas 53 cm storio plieno sluoksniu. Šonuose buvo išdėstyta pora 152 mm pabūklų, o forte taip pat buvo įrengti priešlėktuviniai pabūklai.

Tvirtovė netgi atrodė kaip laivas – ne todėl, kad JAV norėjo pamėgdžioti laivo formą, o todėl, kad „Fort Drum“ pastatė pagal natūralų pradinės salos kontūrą, kuriuo buvo paremtas fortas. 106 metrų ilgio, 44 metrų pločio sala suteikė fortui laivą primenančią formą su smailiu priekiu ir galine dalimi.

Forto ginklai buvo tylūs dešimtmečius, tačiau viskas greitai pasikeitė po 1941 m. atakos Perl Harbore. Iki 1942 m. pradžios Japonijos pajėgos nusileido Filipinuose, o dvi pagrindinės „Fort Drum“ baterijos (dalinys) kovojo su japonų sunkiąja artilerija. Ginklai iš tikrųjų paskandino keletą desantinių laivų ir nugalėjo priešo artilerijos baterijas. Net 240 mm pabūklai negalėjo prasiskverbti pro storas ir tvirtas forto sienas.

„Fort Drum“ sugebėjo išsilaikyti iki JAV pajėgų pasidavimo Filipinuose, po to jį perėmė Japonijos pajėgos. Fortas liko japonų rankose iki 1945 m. sąjungininkų puolimo saloms išlaisvinti. Nors forto pabūklai neveikė, fortą vis tiek reikėjo neutralizuoti, o pėstininkų ir inžinierių specialioji grupė jį užpuolė laivu: pylė benziną ir dyzelinį kurą į ventiliacijos angas ir uždegė mišinį. Liepsnų karštis buvo toks didelis, kad amerikiečių kariai turėjo laukti penkias dienas, kol galėjo patekti į fortą.

Dėl tiksliai valdomų ginklų, patobulintų sprogmenų ir bombų prasiskverbimo technologijos fiksuoti įtvirtinimai, tokie kaip „Fort Drum“, nebėra gyvybingi. Tikslios bombos, tokios kaip amerikietiškos „Paveway“ serijos lazeriu valdomos bombos, gali būti nukreiptos prieš tokius pabūklus, kokius turėjo „Fort Drum“.

Be kita ko, 1945 m. sąjungininkams bombarduojant fortą iš tikrųjų pavyko nulaužti vieną iš 355 mm pabūklų per pusę, bet tai buvo visiškas atsitiktinumas.

Vienas iš patikimų ir šiuolaikiškų būdų įveikti „Fort Drum“ būtų numesti JAV oro pajėgų 14 tonų sveriančią „Massive Ordnance Penetrator“ (MOP) bombą.

Visgi, kaip ir patys mūšio laivai, betoniniai mūšio laivai paseno ir nugrimzdo karo istorijoje.