Naudingas išradimas, kurio grėsmės iš pradžių niekas nesuprato: kaip atrasti rentgeno spinduliai?

1895 m. lapkričio 8-ąją vokiečių fizikas, Viurcburgo universiteto rektorius Wilhelmas Conradas Röntgenas savo laboratorijoje darė eksperimentus su katodinių spindulių vamzdžiais, kuriuos jau seniai naudojo elektrai tyrinėti.

Šiuose beoriuose prietaisuose susidarę spinduliai, jei prietaisą veikia elektra, prasiskverbia net pro stiklą.

Bet viso to mokslininkas nepastebėjo, kol netyčia netoli vamzdžių nepadėjo fluorescencine medžiaga apibarstyto kartono gabalo. Staiga kartonas sužėravo: spinduliai pateko ant medžiagos ir ji sušvito.

Paslaptingus spindulius, kurie, kitaip nei kiti, prasiskverbia į medžiagas ir kuriems oda ir raumenys nėra kliūtis, W.C.Röntgenas pavadino X spinduliais. Iš tiesų jis atrado trumpąsias elektromagnetines bangas – jonizuojančiąją spinduliuotę.

Tų pačių metų gruodžio 22-ąją W.C.Röntgenui pavyko šiais spinduliais peršviesti žmogų ir jo nuotrauką perkelti ant fotoplokštės. Tai buvo jo žmonos ranka: nuotraukoje matyti vestuvinis žiedas ir kaulai.

Už savo netyčinį atradimą 1901 m. W.C.Röntgenas buvo įvertintas Nobelio premija. Jis buvo pirmasis fizikas, gavęs šį apdovanojimą.

Gydytojai greitai suvokė neįkainojamą naujo diagnozės būdo reikšmę. Galiausiai jiems pavyko gauti aiškią ir šviesią skeleto nuotrauką, joje minkštieji audiniai buvo matomi tarsi šešėliai.

Bet tyrėjams teko eksperimentuoti su tam tikromis spindulių dozėmis, nes jau iš pradžių pasireikšdavo šalutinis spinduliuotės poveikis – imdavo slinkti plaukai, didėjo rizika susirgti vėžiu.

Tik 1912 m. buvo išsiaiškinta fizikinė rentgeno spindulių prigimtis: jie gaunami paviršių bombarduojant dideliu greičiu vakuume judančiais elektronais. Rentgeno spinduliai labai skvarbūs, todėl naudojami fotografuojant kaulus ir dantis, taip pat diagnozuojant įvairias ligas.

Jie nepamainomi tiriant kaulų lūžius, įskilimus, nustatant kulkų ar skeveldrų vietą žmogaus organizme, nes kaulai sugeria daugiau rentgeno spindulių nei minkštieji audiniai.

Tais pačiais metais, kai W.C.Röntgenas atrado paslaptinguosius spindulius, rentgeno aparatas ir juo padarytos nuotraukos jau demonstruoti ir Lietuvoje, Vilniaus medicinos draugijoje. Po metų gydytojas Tadas Dembovskis atidarė pirmąjį rentgeno kabinetą. Kaune pirmąjį rentgenodiagnostikos kabinetą 1900 m. įkūrė gydytojas Abelis Lapinas.

1925 m. Lietuvos sveikatos departamentas įteisino gydytojo rentgenologo specialybę.