Tarp šimtų Kipro kapavietėse aptiktų radinių – auksinis papuošalas, kokį nešiojo legendinė karalienė

Archeologai iš Naujosios Švedijos ekspedicijos Kipre 2018 m. pirmą kartą atkasė dvi bronzos amžiaus kapavietes – abi požemines kameras – senoviniame Hala Sultan Tekke mieste. Kapuose rasti 155 žmonių palaikai ir 500 įkapių, kurios buvo sudėtos sluoksniais vienos ant kitų – o tai leidžia manyti, kad laidojimo kameromis naudojosi kelios žmonių kartos.

„Radiniai rodo, kad tai yra miesto valdančiojo elito šeimyninės kapavietės, – pranešime sako kasinėjimų vadovas ir Geteborgo universiteto (Švedija) istorijos mokslų profesorius emeritas Peteris Fisheris. – Pavyzdžiui, radome penkiametės skeletą su auksine grandinėle, auksiniais auskarais ir auksine tiara. Tai tikriausiai buvo galingos ir turtingos šeimos vaikas“.

Tarp kapo dirbinių yra papuošalų ir kitų suvenyrų iš aukso, sidabro, bronzos ir dramblio kaulo, taip pat įvairių kultūrų indų. „Taip pat radome keraminį jautį, – sako P.Fisheris. – Šio tuščiavidurio jaučio kūnas turi dvi angas: vieną nugaroje skysčiui, greičiausiai vynui, pripildyti – ir vieną prie nosies, skirtą gerti. Matyt, šioje kameroje jie rengdavo puotas, kad pagerbtų savo mirusiuosius“.

Tarp kitų kapų dirbinių – raudonasis karneolis iš Indijos, mėlynasis lazurito akmuo iš Afganistano ir gintaras iš Baltijos jūros apylinkių: brangenybės rodo, kad bronzos amžiaus Kipro gyventojai buvo plataus prekybos tinklo dalimi. Archeologai taip pat rado prekybos su senovės Egiptu įrodymų, įskaitant aukso papuošalus, skarabėjus ir iš Nilo slėnio atvežtų žuvų liekanas, teigiama pranešime.

Archeologų komanda nustatė aukso papuošalų datą, palyginusi juos su panašiais radiniais iš Egipto. „Palyginimai rodo, kad dauguma daiktų yra iš Nefertitės ir jos vyro Echnatono laikų, maždaug 1350 m. pr.m.e., – sako P.Fisheris. – Pavyzdžiui, auksinis pakabukas, kurį radome: lotoso žiedas su inkrustuotais brangakmeniais. Panašius papuošalus nešiojo ir Nefertitė“.

Kasinėjimų komanda taip pat aptiko cilindro formos antspaudą, pagamintą iš hematito – metalo atspalvį turinčio mineralo. Ant antspaudo yra mesopotamiškas (Meseopotamija buvo regionas tarp Tigro ir Eufrato upių dabartinėje pietryčių Anatolijoje (Turkija), Sirijoje ir Irake) užrašas, kurį archeologams pavyko iššifruoti.

„Tekstą sudaro trys eilutės ir jame minimi trys vardai. Vienas iš jų – Amurru, Mesopotamijoje garbintas dievas. Kiti du – tai istoriniai karaliai, tėvas ir sūnus, kuriuos mums neseniai pavyko aptikti kituose tekstuose iš to paties laikotarpio, t. y. XVIII a. pr.m.e., molinių lentelių, – pasakoja P.Fisheris. – Šiuo metu bandome nustatyti, kodėl antspaudas atsidūrė Kipre, už daugiau nei 1000 kilometrų nuo jo pagaminimo vietos“.

Kapuose rastų keramikos dirbinių analizė parodė, kad jų gamybos stiliai laikui bėgant keitėsi, o tai taip pat padėjo nustatyti radinių datą, teigia archeologas.

Toliau mokslininkai planuoja atlikti kapuose palaidotų skeletų DNR analizę. „Tai parodys, kaip skirtingi asmenys susiję tarpusavyje ir ar yra imigrantų iš kitų kultūrų, o tai nėra mažai tikėtina, atsižvelgiant į plačius prekybos tinklus“, – sako P.Fisheris.

Parengta pagal „Live Science“.