Kaip JAV armija mirtinu nervų agentu išžudė tūkstančius avių: žmogui pražudyti užtenka vos 10 mg šios siaubingos medžiagos (Foto, Video)

Viena didelė spraga

Pirmojo pasaulinio karo metu visos pagrindinės kariaujančios šalys naudojo cheminius ginklus, o tai sukėlė siaubingą poveikį. Daugiau nei 1 milijonas kareivių buvo nudeginti dujomis, o daugiau nei 90 000 žuvo.

Po Didžiojo karo, 1925 m. Ženevoje 38 šalys pasirašė protokolą dėl uždraudimo naudoti kare dusinančias, nuodingas ar kitas dujas ir bakteriologinius kovos metodus. Šis susitarimas dėl jo pasirašymo vietos žinomas kaip Ženevos protokolas. Sutartis uždraudė cheminių ir biologinių ginklų naudojimą tarptautiniuose ginkluotuose konfliktuose. Ji buvo pasirašyta 1925 m. birželio 17 d., įsigaliojo 1928 m. vasario 8 d.

Iki 2021 m. balandžio mėn. protokolą pasirašė 146 valstybės, nors ratifikavo vos 65.

Tačiau buvo spraga: nors Jungtinės Valstijos Ženevos protokolą pasirašė 1925 m., jos ratifikavo susitarimą tik 1975 m. balandžio 10 d., kai JAV Kongresas pagaliau patvirtino protokolą ir jį paskelbė prezidentas Geraldas Fordas. Be to, protokole nebuvo rašoma apie cheminių ir biologinių ginklų gamybą, laikymą ar perdavimą. Vėlesnės sutartys, apėmusios šiuos aspektus – Biologinio ginklo konvencija ir Cheminio ginklo uždraudimo konvencija – buvo pasirašytos tik 1972–1993 m. Tai paliko JAV laisvę paspartinti cheminių ginklų gamybą ir bandymus, ypač 1961–1969 m.

Cheminių ginklų buvo sukurta tiek daug, kad jų šalinimas tapo problema, kuri iš dalies buvo išspręsta išmetus šimtus tūkstančių tonų cheminių medžiagų į vandenyną. Dar blogiau, kad buvo mažai oficialių įrašų apie tai, kiek ir kur buvo išmesta ginklų.

1969 m. gegužę senatorius McCarthy, įspėtas žinios apie Dugway avių incidentą, pradėjo Kongreso klausymus dėl JAV cheminio ginklo programos. Šie klausymai atskleidė, kad programa, atsakinga už JAV cheminių ginklų šalinimą, buvo pavadinta CHASE - „Padaryti skylutes ir nuskandinti juos“ (Cut Holes And Sink 'Em).

1969 m. liepos mėn., praėjus vos dviem mėnesiams po senatoriaus McCarthy klausymų, 24 žmonės JAV karinėje bazėje Okinavoje susirgo po nervinių dujų poveikio, kurios pro nedidelį nuotėkį pateko iš konteinerio.

Spaudos dėmesys galiausiai privertė Pentagoną pripažinti, kad be Okinavos ir Dugway, nervus paralyžiuojančių medžiagų bandymai po atviru dangumi buvo atlikti Edgewood Arsenale, Merilando valstijoje ir Fort McClellan, Alabamos valstijoje.

Dugway avių incidentas buvo pavaizduotas 1972 m. filme „Rage“, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko ir režisavo George'as C. Scottas. Incidentas  taip pat įkvėpė Stepheno Kingo 1978 m. romaną „The Stand“.