Meksikos Purvinasis karas – kaip kariškiai prieš pat 1968-ųjų olimpiadą Meksike išžudė šimtus protestuojančių studentų (Foto, Video)

1968 m. Meksika pasauliui demonstravo, kad ji yra moderniausia Lotynų Amerikos tauta.

Prezidentas Gustavo Diaz Ordaz valdė šalį, kurios ekonomika klestėjo, o vidurinioji klasė galėjo leisti savo vaikus į koledžą pirmą kartą Meksikos istorijoje.

Meksikas net ruošėsi surengti 1968 m. vasaros olimpines žaidynes, kurios prasidėjo spalio 12 d.

Deja, 1968 m. liepos 30 d. grupė vidurinės mokyklos mokinių po futbolo rungtynių pradėjo kovoti gatvėje. Ginčas tapo nevaldomas, tad Meksikoje buvo iškviesta riaušių policija, tačiau studentų išvaikyti nepavyko.

Jie priešinosi policijai keletą valandų, todėl buvo iškviesta kariuomenė, kad išvežtų juos iš nacionalinės parengiamosios mokyklos San Ildefonso mieste, Meksikoje, kur jie buvo įsilaužę. Per išvežimo procesą kariuomenė nužudė kelis pastate buvusius studentus, kai bandė atidaryti pagrindines duris.

Studentai, pasipiktinę prezidento Diazo Ordazo veiksmais, susibūrė visoje šalyje ir taikios ir progresyvios Meksikos įvaizdis subyrėjo beveik per naktį. Studentai išėjo į gatves, norėdami protestuoti ne tik prieš policijos brutalumą, bet ir dėl demokratiškos valdžios nebuvimo.

Jie teigė, kad prezidentas Diazas Ordazas, kaip ir kiti Meksikos prezidentai, valdė labiau kaip diktatorius, o ne išrinktas pareigūnas. Jie piktinosi faktu, kad jo vyriausybė kontroliuoja žiniasklaidą ir draudžia protestus Meksiko miesto ribose; be daugelio kitų akivaizdžių piktnaudžiavimo valdžia požymių, nepriklausomų profesinių sąjungų steigimas taip pat buvo griežtai uždraustas.

Studentų protestai dabar tapo įprasti, kaip ir dažnai žiauri policijos reakcija. Protestas, vykęs rugpjūčio 27 d., Zocalo, pagrindinėje Meksikos miesto aikštėje, pritraukė apie pusę milijono žmonių.

Šis protestas buvo pažymėtas tuo, kad studentai kovojo prieš karius, ginkluotus durtuvais, pritaisytais prie šautuvų. Tai paskatino prezidentą Diazą Ordazą daugiau netoleruoti tokių protestų. Meksika pradėjo panašėti į policinę valstybę.

Įtampa lūžio tašką pasiekė spalio 2 d. Likus vos dešimčiai dienų iki vasaros olimpinių žaidynių Meksikoje pradžios. Diazo Ordazo vyriausybė patyrė didžiulį spaudimą nutraukti protestus prieš pasaulio žiniasklaidai atvykstant į miestą.

Mokinių susidomėjimas pradėjo blėsti, o kai kurie diskutavo, ar jie turėtų grįžti į pamokas, ar ne. Taigi spalio 2 d. Tlatelolco aikštėje susirinko tik nuo 4 000 iki 5 000 studentų, palyginti su puse milijono per rugpjūčio 27 d. protestą prie Zocalo.

Tikroji protesto priežastis prieštaringa. Jungtinių Valstijų CŽV pareiškė, kad studentai bandė atšaukti olimpiadą; spaudos atstovai teigė, kad studentai reikalavo paleisti per kitus protestus įkalintus studentus; ir kiti šaltiniai teigė, kad studentai tiesiog susirinko sužinoti, kas vyks toliau judėjimo metu.

Tęsinys kitame puslapyje: