Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija |
Taupymas juodai dienai nėra nauja idėja. 2021 m. archeologai aptiko išties nemažai lobių – dėl kokių nors priežasčių paliktas ir niekada daugiau nebepasiimtas monetas ir kitus turtus. Tokie lobiai buvo rasti Lenkijos kukurūzų lauke, Naujosios Anglijos (JAV) pievoje, Danijos miestelyje ir kitur. Juos paslėpė karaliai, piratai, vadai – ir žmonės, kurie, deja, visiems laikams taip liks nežinomi. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Įdomu tai, kad daugelį šių radinių aptiko ne profesionalūs archeologai, bet sėkmės lydimi mėgėjai, turintys metalo detektorius arba aštrią akį. Kai kurie iš radinių datuojami net 1500 metų. Štai keletas labiausiai įsimintinų praėjusių metų lobių – nuo „sėkmę nešančių „pinigėlių iki didžiausio kada nors rasto anglosaksų lobio. Lenkijos lobis kukurūzų lauke1935 m. Sluškovo kaime buvo rastas didžiausias kada nors Lenkijoje aptiktas viduramžių monetų lobis. 2020 m. pabaigoje į miestelį atvykęs mokslininkas, norėdamas daugiau sužinoti apie šį lobį, rado dar vieną.
Lenkijos mokslų akademijos Archeologijos ir etnologijos instituto archeologas Adamas Kędzierskis aukso žiedų, sidabro luitų ir sidabrinių monetų lobį rado tada, kai vietos kunigo patarimas nuvedė jį į kukurūzų lauką. Ten archeologas rado keraminį indą, pilną turtų. Radinys datuojamas 1105 m. ir galėjo priklausyti pirmajai Lenkijos karališkajai šeimai. Ant vieno iš auksinių žiedų kirilica išgraviruota „Viešpatie, padėk savo tarnaitei Marijai“ – manoma, kad papuošalą galėjo nešioti Kijevo kunigaikščio Vladimiro Didžiojo duktė Dobroniega Marija, ištekėjusi už Lenkijos princo Kazimiero I Atnaujintojo. Romėniškos monetosTurkijoje Maždaug prieš 2100 metų aukšto rango romėnų kareivis šalia upelio dabartinėje Turkijoje užkasė 651 sidabrinę monetą.
Niekas nežino, kas buvo tas kareivis ir kodėl jis paliko monetas – tačiau, kaip vasarį sakė archeologė Elif Özer, šis lobis buvo rastas fantastiškos būklės. Monetose vaizduojamos skirtingos scenos, vienoje iš jų – scena iš „Eneidos“, kur Trojos didvyris Enėjas iš degančios Trojos neša savo šeimą į saugią vietą. Ant monetų taip pat pavaizduoti keli Romos imperatoriai, įskaičiuojant Julijų Cezarį. Turtingas Bohemijos kapasPrieš 1600 metų Bohemijoje (dabartinėje Čekijoje) pasakymas „turtų į kapą nenusineši“ matyt dar nebuvo populiarus. Praėjusių metų kovo mėnesį archeologai paskelbė apie fantastišką radinį V a. kapavietėje: vidutinio amžiaus moters palaikus su daug aukso ir brangakmenių.
Toje vietovėje buvo rasta keletas kapų – tačiau visi, išskyrus vieną, buvo apiplėšti. O šiame kape archeologai aptiko kaulus, stiklo karoliukus ir auksinį galvos apdangalą, nusėtą pusbrangiais brangakmeniais. Ant skeleto buvo išlikusios keturios sagtys, taip pat puoštos pusbrangiais akmenimis, likusios nuo drabužių ar apdarų, su kuriuos moteris buvo palaidota. Istorinio apiplėšimo pėdsakai Naujojoje Anglijoje (JAV) rastą saują sidabrinių monetų į Naująjį Pasaulį galėjo atgabenti vienas garsiausių istorijoje piratų. Arabiškos sidabrinės monetos buvo rastos Akvidneko saloje, esančioje į pietus nuo Providenso, Masačusetso valstijoje. Jos datuojamos XVI a. pabaiga, o pinigų kilmė leidžia manyti, kad jas Amerikoje galėjo išleisti piratas Henry Every ir jo įgula.
Šie liūdnai pagarsėję plėšikai 1695 m. apiplėšė mogolų (mogolų imperija – Indijos pusiasalio valstybė, gyvavusi nuo 1526 iki 1858 m.) laivą „Ganj-i-sawai“ ir paspruko su milijono vertomis monetomis bei kitais turtais. Piratų būrys pabėgo į Naująjį Pasaulį. H.Every'o likimas šiek tiek paslaptingas – jis galbūt pabėgo į Airiją ir ten po kelerių metų mirė – bet grobio dalis iš „Ganj-i-sawai“ vis dar nesurasta. Juodosios mirties pinigaiDvi sulenktos ir apibraižytos auksinės monetos, rastos Norfolko grafystėje Anglijoje, buvo išleistos karaliaus Edvardo III laikais – kai šalį siaubė Juodoji mirtis. Metalo ieškotojo surastos monetos liudija pastangas, kai po ištisų šimtmečių Anglijoje naudojant vien sidabrines monetas, į apyvartą buvo bandoma sugrąžinti auksines monetas. Vieną iš rastųjų, vadinamąjį „leopardą“, sudaro 96 proc. gryno aukso – ir yra iš tik 1344 m. sausį-liepą leistos monetų serijos, todėl tai – išties retas radinys.
Anglijos portabilių senienų programos duomenimis, „leopardai“ kaip monetos populiarumo nesusilaukė – nes jų gamyba buvo per brangi ir jie patys buvo pernelyg vertingi, palyginus su sidabrinėmis monetomis. Tačiau tas, kam priklausė šios monetos, buvo turtingas žmogus: dabartiniais pinigaus abiejų aukso monetų vertė siekia arti 15 000 eurų. Mokestis už persikėlimą per upęLiepą archeologai atskleidė, kad daugiau nei 100 Romos imperijos laikų monetų, rastų prie upės Nyderlanduose, greičiausiai buvo aukos už saugų perėjimą per brastą. Mėgėjai lobių ieškotojai 2017 m. prie Aa upės netoli Berlikumo miesto aptiko 107 monetas, kurių daugelis buvo išmargintos karinės tematikos vaizdais. Niekas nežinojo, kaip ir kodėl monetos ten atsidūrė, kol Leideno universiteto istorikė docentė Liesbeth Claes, atidžiai neišnagrinėjo radinių.
Monetos buvo išsibarsčiusios didelėje teritorijoje ir nukaldintos 200 metų laikotarpyje – o tai leidžia manyti, kad jos buvo sumestos viena po kitos, o ne užkastos kaip vientisas lobis. Be to, jos buvo nedidelio nominalo, daugiausia bronzinės ir vos kelios sidabrinės. Galiausiai L.Claes ir jos kolegos rado seną dokumentą, kuriame minima, kad toje vietoje, kur buvo rastos monetos, kadaise buvo brasta. Viskas paaiškėjo. Monetos greičiausiai buvo „paaukotos“ keliautojų, kurie jas mėtė tikėdamiesi saugiai persikelti per upę – panašiai kaip šiandien žmonės mėto pinigėlius į fontaną, tvenkinį ar baseiną, idant išsipildytų noras. Narų surastas lobisRugpjūtį pora poilsiautojų nuo Portitksolio įlankos (Ispanija) dugno paėmė ne tik įprastų suvenyrų. Svainiai Luisas Lensas Pardo ir Césaras Gimeno Alcalá nardė su išsinuomota įranga ir vandenyno dugne pastebėjo aukso žybsnį. Paaiškėjo, kad žibėjo 1500 metų senumo auksinės monetos, kurių čia buvo net 53. Narai apie tai pranešė valdžios institucijoms.
Monetos yra iš paskutiniųjų Vakarų Romos imperijos metų, nuo 364 iki 408 m., ir ant jų pavaizduoti kelių imperatorių veidai: Valentiniano I, Valentiniano II, Teodosijaus I, Arkadijaus ir Honorijaus. Netoliese laivo nuolaužų nerasta, tačiau šalia esančios geležies ir medžio liekanos leidžia manyti, kad monetos iš pradžių galėjo būti laikomos nedidelėje skrynioje. Geležies amžiaus vado lobisNaujokas metalo detektoriaus savininkas Ole Ginnerup Schytz tyrinėjo draugo žemes Vindeleve, Danijoje – ir patyrė kuo tikriausią naujoko sėkmę: aptiko geležies amžiaus monetų ir papuošalų lobį.
Skrynioje buvo kilogramas aukso. Po šio atradimo buvo pradėti išsamūs archeologiniai kasinėjimai, kurių metu aplink lobio radimo vietą nustatytos skandinaviškojo ilgojo namo liekanos, leidžiančios manyti, kad toje vietoje VI a. (kai auksas buvo užkastas) čia buvo įsikūręs didelis ir įtakingas kaimas. Lobį sudaro romėnų monetos, perlydytos į papuošalus – ir keli auksiniai diskai, vadinami brakteatais, ant vieno iš kurių galimai pavaizduotas skandinavų dievas Odinas. Didžiausias visų laikų anglosaksų lobisVakarų Norfolke (Anglija) taip pat metalo detektoriaus savininkas aptiko didžiausią kada nors šalyje rastą anglosaksų monetų lobį – kuris galiausiai tapo nusikaltimo priežastimi. Per šešerius metus anoniminis lobių ieškotojas rado 131 monetą ir keturis aukso dirbinius. Šis asmuo apie monetas pranešė valdžios institucijoms, kaip reikalaujama Anglijoje tais atvejais, kai radinys gali būti senesnis nei 300 metų ir sudarytas iš ne mažiau kaip 10 proc. tauriojo metalo. Tačiau kitas ieškotojas su metalo detektoriumi – policijos pareigūnas Davidas Cockle'as – iškasė dešimtį monetų ir neteisėtai jas pardavė. D.Cockle'as buvo nuteistas 16 mėnesių kalėjimo, o dvi iš dešimties monetų, kurias jis pardavė, taip ir nebuvo rastos. Pasak Britų muziejaus, nepaisant juodosios rinkos sandorių, monetos tebėra įspūdingas radinys. Jos buvo užkastos apie 600 m., kai dabartinę Angliją sudarė kelios nepriklausomos anglosaksų karalystės. Šis lobis yra didžiausias kada nors rastas iš šio laikmečio, pranokstantis 1828 m. rastą 101 monetų lobį iš Krondalio. Parengta pagal „Live Science“.
|